Terminų žodynas
Europos migracijos tinklo (EMN) parengto prieglobsčio ir migracijos terminų žodyno tikslas – užtikrinti tikslų ir tinkamą migracijos sąvokų vartojimą ir turėti įrankį, leidžiantį geriau suvokti ir palyginti ES valstybių narių teikiamą informaciją. Žodynas skirtas valstybių narių ir ES institucijų politikos formuotojams ir specialistams, dirbantiems migracijos srityje bei visiems besidomintiems migracija.
- BG: хуманитарен статут
- CZ: humanitární ochrana
- DE: humanitärer Schutz
- EE: humanitaarkaitse
- EN: humanitarian protection
- ES: protección humanitaria
- FI: humanitaarinen suojelu
- FR: protection humanitaire
- GA: cosaint dhaonnúil
- GR: προστασία για ανθρωπιστικούς λόγους
- HU: humanitárius védelem
- IT: protezione umanitaria
- LV: humānā aizsardzība
- MT: Protezzjoni umanitarja
- NL: bescherming op humanitaire gronden
- NO: beskyttelse på humanitært grunnlag (b) / vern på humanitært grunnlag (n)
- PL: ochrona o charakterze humanitarnym
- PT: protecção humanitária
- RO: protecţie umanitară
- SE: humanitärt skydd
- SK: humanitárna ochrana
- SL: humanitarna zaščita
Apibrėžtis
Tam tikra ne ES lygmeniu suderinta apsauga, kuri pastaruoju metu dažniausia vadinama papildoma apsauga, išskyrus kai kurias valstybes nares (žr. pastabas).
Platesni terminai
apsauga
Pastabos
1. Jungtinėje Karalystėje (UK) vadovaujamasi Direktyva 2011/95/ES (naujos redakcijos Priskyrimo direktyva), tačiau (teisiškai) terminas „papildoma apsauga“ nevartojamas. Humanitarinę apsaugą įtraukus į Jungtinės Karalystės (UK) imigracijos taisykles, į Jungtinės Karalystės (UK) teisę visiškai perkeltos su papildoma apsauga susijusios Priskyrimo direktyvos nuostatos, kadangi papildoma apsauga apibrėžiama kaip apsauga, kuri asmeniui suteikiama pagal Europos žmogaus teisių konvencijos sąlygas.
2. Airijoje (IE) taip pat vadovaujamasi Priskyrimo direktyva ir vartojamas terminas „leidimas gyventi šalyje“ (angl. leave to remain).
3. Vokietijoje (DE), Suomijoje (FI) ir Italijoje (IT) „humanitarinė apsauga“ ir „papildoma apsauga“ yra skirtingos sąvokos. Vokietijoje (DE) ir Italijoje (IT) sąvoka „humanitarinė apsauga“ reiškia pabėgėlių priėmimą ir apgyvendinimą pagal tarptautinę teisę arba remiantis humanitarinėmis arba politinėmis (tik Vokietijoje (DE)) aplinkybėmis, o Suomijoje (FI) humanitarinė apsauga suteikiama užsienio šalių piečiams, kurie negali grįžti į savo kilmės šalį arba buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos šalį dėl aplinkosaugos nelaimės arba prastos saugumo padėties, kurią gali lemti tarptautinis ar vidinis ginkluotas konfliktas arba bloga padėtis žmogaus teisių apsaugos srityje.
4. Estijoje (EE) ir Latvijoje (LV) šis terminas nevartojamas.
5. Austrijoje (AT) ir Ispanijoje (ES) vartojamas panašus posakis, t. y. „humanitarinėmis aplinkybėmis pagrįstas leidimas gyventi šalyje“.
6. Bulgarijoje (BG) terminas „humanitarinė apsauga“ apima papildomą apsaugą, taip pat dėl kitų humanitarinių priežasčių teikiamą apsaugą (žr. 2007 m. SG Nr. 52 9 straipsnį).
7. Norvegijoje (NO) leidimas gyventi šalyje gali būti suteikiamas net jei nesilaikoma kitų įstatyme nustatytų sąlygų, tačiau tik jei yra aiškių humanitarinių aplinkybių arba jei užsienio šalies pilietis su konkrečia teritorija yra susijęs ypatingu ryšiu. Siekiant nustatyti, ar yra aiškių humanitarinių aplinkybių, kiekvienu atveju atliekamas bendras vertinimas. Gali būti svarbios įvairios aplinkybės: inter alia, tai, ar užsienio šalies pilietis yra nelydimas nepilnametis, kurio tinkama priežiūra nebūtų užtikrinta, jei jis būtų grąžintas; užsienio šalies pilietis turi likti tam tikroje teritorijoje dėl įtikinamų su sveikata susijusių aplinkybių; yra socialinių arba humanitarinių su asmens grąžinimu susijusių aplinkybių, kurių pagrindu gali būti suteikiamas leidimas gyventi šalyje; užsienio šalies pilietis yra prekybos žmonėmis auka. (Daugiau informacijos pateikiama 2008 m. gegužės mėn. Imigracijos įstatymo, 5 skyriaus 38 skirsnyje).
2. Airijoje (IE) taip pat vadovaujamasi Priskyrimo direktyva ir vartojamas terminas „leidimas gyventi šalyje“ (angl. leave to remain).
3. Vokietijoje (DE), Suomijoje (FI) ir Italijoje (IT) „humanitarinė apsauga“ ir „papildoma apsauga“ yra skirtingos sąvokos. Vokietijoje (DE) ir Italijoje (IT) sąvoka „humanitarinė apsauga“ reiškia pabėgėlių priėmimą ir apgyvendinimą pagal tarptautinę teisę arba remiantis humanitarinėmis arba politinėmis (tik Vokietijoje (DE)) aplinkybėmis, o Suomijoje (FI) humanitarinė apsauga suteikiama užsienio šalių piečiams, kurie negali grįžti į savo kilmės šalį arba buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos šalį dėl aplinkosaugos nelaimės arba prastos saugumo padėties, kurią gali lemti tarptautinis ar vidinis ginkluotas konfliktas arba bloga padėtis žmogaus teisių apsaugos srityje.
4. Estijoje (EE) ir Latvijoje (LV) šis terminas nevartojamas.
5. Austrijoje (AT) ir Ispanijoje (ES) vartojamas panašus posakis, t. y. „humanitarinėmis aplinkybėmis pagrįstas leidimas gyventi šalyje“.
6. Bulgarijoje (BG) terminas „humanitarinė apsauga“ apima papildomą apsaugą, taip pat dėl kitų humanitarinių priežasčių teikiamą apsaugą (žr. 2007 m. SG Nr. 52 9 straipsnį).
7. Norvegijoje (NO) leidimas gyventi šalyje gali būti suteikiamas net jei nesilaikoma kitų įstatyme nustatytų sąlygų, tačiau tik jei yra aiškių humanitarinių aplinkybių arba jei užsienio šalies pilietis su konkrečia teritorija yra susijęs ypatingu ryšiu. Siekiant nustatyti, ar yra aiškių humanitarinių aplinkybių, kiekvienu atveju atliekamas bendras vertinimas. Gali būti svarbios įvairios aplinkybės: inter alia, tai, ar užsienio šalies pilietis yra nelydimas nepilnametis, kurio tinkama priežiūra nebūtų užtikrinta, jei jis būtų grąžintas; užsienio šalies pilietis turi likti tam tikroje teritorijoje dėl įtikinamų su sveikata susijusių aplinkybių; yra socialinių arba humanitarinių su asmens grąžinimu susijusių aplinkybių, kurių pagrindu gali būti suteikiamas leidimas gyventi šalyje; užsienio šalies pilietis yra prekybos žmonėmis auka. (Daugiau informacijos pateikiama 2008 m. gegužės mėn. Imigracijos įstatymo, 5 skyriaus 38 skirsnyje).
Šaltinis
Sukurta EMT.
