Naujienos

2008 m. Europos Vadovų Tarybos nutarimu įsteigto Europos  migracijos tinklo (EMN) tikslas – skleisti objektyvią ir palyginamą informaciją Bendrijoje aktualiais migracijos srities klausimais. Siekiant išpildyti šią tinklo misiją, kiekvienais metais EMN paruošia metinę migracijos ir prieglobsčio ataskaitą. Ataskaitoje pristatomi svarbiausi EMN narėse ir stebėtojo statusą turinčiose šalyse įvykę pokyčiai darbo, neteisėtos migracijos, prieglobsčio, integracijos ir kitose aktualiose srityse.

Be jokios abejonės, svarbiausias praėjusių metų įvykis buvo vasario 24 d. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Reaguojant į prasidėjusį konfliktą ir jo sukeltą humanitarinę krizę, kovo 4 d. Europos Sąjungoje (ES) nuspręsta pirmą kartą aktyvuoti Laikinosios apsaugos direktyvą. Laikinąją apsaugą gavę ukrainiečiai Sąjungoje galėjo dirbti, gauti pinigines pašalpas, medicinos pagalbą, socialines paslaugas bei teisę mokytis. Šiuo metu ES ir Šengeno valstybėse yra daugiau nei 4 mln. užregistruotų laikinosios apsaugos gavėjų, iš kurių daugiau nei 3 mln. laikinoji apsauga suteikta pirmoje praėjusių metų pusėje.

2022 m. taip pat pastebėtas prieglobsčio prašytojų skaičiaus augimas. Praėjusiais metais ES narėse už migracijos valdymą atsakingos institucijos nagrinėjo daugmaž 966 000 migrantų prašymų suteikti prieglobstį. Lyginant su 2021 m., prieglobsčio prašymų skaičius išaugo beveik perpus ir buvo aukščiausias nuo 2016 m. Kaip galima matyti, vis daugiau migrantų Europą mato lyg užuovėją nuo jų kilmės šalyse kylančių konfliktų, nelaimių ir nepritekliaus.

Tačiau tai kartu virsta į dažnėjančius migrantų bandymus neteisėtai patekti į ES. Remiantis prieinamais ES institucijų duomenimis,  2022 m. užfiksuota apie 330 000 bandymų neteisėtai kirsti ES išorės sieną – tai 64 proc. padidėjimas nuo 2021 m.. Praėjusiais metais migrantai dažniausiai neteisėtai bandė patekti į Viduržemio jūros regiono šalis naudodamiesi Vakarų Balkanų maršrutu, taip pat tęsėsi trečiųjų šalių piliečių bandymai neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sieną iš Baltarusijos teritorijos.

Išaugę migracijos srautai, kuriuos dar labiau padidino Ukrainoje prasidėjęs karas, skatino Europos politikus diskutuoti apie jų keliamą poveikį ES valstybių saugumui ir ragino susimąstyti apie nelegalaus migrantų gabenimo pavojus. Taip daugumoje Bendrijos narių, įskaitant Lietuvą, sustiprintos pasienio kontrolės priemonės.

Darbo migracijos srityje prioritetas ir toliau teiktas kvalifikuotų darbuotojų pritraukimui ir išlaikymui, 2022 m. Sąjungoje identifikuojant darbo rinkos trūkumus. Esamas problemas siūlyta spręsti reformomis, kuriomis tikėtasi pritraukti specialistus iš trečiųjų šalių ir bandyta pagerinti teisėtos migracijos valdymo procesus. Dėl šios priežasties Europos Komisija pristatė „Įgūdžių ir talentų paketą“. Paketu siekiama pritraukti užsienio talentus ir užtikrinti sklandų ES perėjimą link žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos. Tuo pačiu Sąjungoje pradėta vystyti ES specialistų rezervo bandomąją iniciatyvą. Šia iniciatyva norima palengvinti nuo karo savo šalyje bėgančių ukrainiečių darbo paieškas Bendrijoje.

Greta šių Komisijos iniciatyvų, Lietuvoje, Airijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje įgyvendintos talentų mobilumo partnerystės, kuriomis skatinti tvarūs sprendimai užsienio specialistų migracijai ir mobilumui. Lietuvoje pratęstas „Digital Explorers“ projektas, kurio dėka Baltijos šalyse apsilanko Nigerijos, Kenijos ir Armėnijos specialistai, siekiantys įgauti naujų informacinių - komunikacinių technologijų srities įgūdžių. Iš bendro konteksto išsiskiria Belgijos valdžios institucijų bendradarbiavimas su Dramblio Kaulo Krantu, suteikiant mobilumo galimybes 120 šios šalies verslininkų ir teikiant paramą vietos mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Plačiau su EMN metine migracijos ir prieglobsčio ataskaita galite susipažinti šiuo adresu. Aktualiausia praėjusių metų EMN narių ir stebėtojo statusą turinčių šalių migracijos srities statistika prieinama čia.