Naujienos

Trečiųjų šalių piliečių psichikos sveikatos situacija ES: šiuo metu taikomos priemonės ir ateityje taisytinos sritys

2022 07 04


Su kokiais iššūkiais susiduria migrantai, bandydami gauti jiems priklausančias sveikatos paslaugas? Kaip šioje srityje egzistuojančios problemos sprendžiamos Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse? Tai klausimai, su kuriais susiduria ES politikos formuotojai, ieškodami efektyvių sprendimų užtikrinti migrantų integraciją. Būtent todėl naujausiame Europos migracijos tinklo (EMN) tematiniame pranešime apžvelgiamos Sąjungoje taikomos politikos priemonės, kuriomis norima padėti teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams sėkmingai gauti psichikos sveikatos paslaugas.

Daugumoje Bendrijos narių asmeniui iš trečiosios šalies suteikus teisinį statusą gyventi valstybės teritorijoje, jis turi tas pačias galimybes naudotis psichologinės sveikatos paslaugomis kaip ir vietos gyventojai ar šalyje gyvenantys ES piliečiai. Nepaisant to, prieigos prie sveiktos paslaugų klausimas neretai kelia iššūkių tiek migrantams, tiek ES valstybėms narėms. Migrantams kylančios problemos prasideda nuo praktinių kliūčių kaip užsienio šalyje egzistuojantis kalbos barjeras, informacijos trūkumas tikslo šalyje ar ribota prieiga prie socialinių paslaugų ir baigiasi aukštomis sveikatos paslaugų kainos bei ilgomis laukiančiųjų eilėmis užsiregistravus vizitui pas gydytoją. Tai galima matyti ir tematinio pranešimo ES valstybių atsakymuose, kuriuose pagrindiniais iššūkiais įvardinami tarp migrantų ir psichikos sveikatos paslaugas teikiančių profesionalų egzistuojantys kalbos ir kultūriniai skirtumai, finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumas bei ribota valstybėse reikiamas paslaugas trečiųjų šalių piliečiams teikti galinčių specialistų pasiūla.

Bandant įveikti psichologinės sveikatos srityje atsirandančius barjerus, ES valstybėse narėse plėtojamos nacionalinės politikos ir strategijos, kuriomis siekiama skatinti migrantų socialinę integraciją, paaiškinti ir dalintis informacija apie migrantų turimas teises gaunant sveikatos priežiūros paslaugas ir užtikrinti, kad psichikos sveikatos srityje dirbantys specialistai būtų tinkamai apmokomi darbui su migrantais. Atlikus tematinį pranešimą paaiškėjo, kad pačiose Bendrijos narėse psichikos sveikatos paslaugų suteikimo užtikrinimas patikimas nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, kurioms talkina nevyriausybinės organizacijos ir privatus sektorius.

Be to, šis EMN tyrimas atskleidė, kad migrantai, ypatingai tie, kurie buvo priversti palikti savo gimtąją šalį, patiria didelę riziką išsivystyti psichikos sveikatos sutrikimų. Tokius rezultatus galima paaiškinti tuo, kad viso migracijos proceso metu migrantus veikia stresą sukeliantys veiksniai. Todėl vykdant ankstyvą intervenciją ir teikiant tikslingą pagalbą, šių neigiamų padarinių poveikį galima apriboti.

Siekiant spręsti identifikuotus iššūkius, 21 Sąjungos valstybėje taikytos priemonės, kurios pagerino migrantų prieigą prie psichikos sveiktos paslaugų, tuo pačiu įskaitant nediskriminacinį jų pobūdį bei komunikacinių barjerų mažinimą. 16 ES valstybių narių išskyrė priemones, kurias jos laiko efektyviomis gerinant migrantams suteikiamų psichikos sveikatos paslaugų kokybę. Sėkmingų priemonių pavyzdžiais išskirti profesionalų mokymai, specializuotų paslaugų teikimas ir visuotinės migrantų prieigos prie sveikatos priežiūros sistemos užtikrinimas. 

Nuoroda:
Tematinis pranešimas (EN)