Naujienos

Bendrame Europos migracijos tinklo (EMN) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tematiniame pranešime apžvelgiama trečiųjų šalių piliečių integracijos stebėsenai skirta politika ir valstybių vykdomos praktikos EMN šalyse narėse ir stebėtojo statusą turinčiose šalyse. Tyrime nagrinėjami švietimo, užimtumo, socialinės įtraukties ir pilietinio dalyvavimo aspektai.

2022 m. Europos Sąjungoje (ES) gyveno apie 24 mln. trečiųjų šalių piliečių, kurie sudarė apie 5,3 proc. visų gyventojų. Eurostato duomenimis, imigrantų skaičius iš ES nepriklausančių šalių, atvykstančių į ES, nuolat auga. Todėl trečiųjų šalių piliečių integracija yra ir nacionalinių vyriausybių, ir visos ES prioritetas.

Maždaug pusė EMN šalių narių ir stebėtojo statusą turinčių šalių vykdo nacionalinę integracijos stebėsenos politiką. Integracijos stebėsenai įprastai vadovauja imigracijos (CY, CZ, EL, FR, IT, ME) arba socialinių reikalų ministerijos (IE, IT, LT, NL, PL, SK), o rengiant ir analizuojant duomenis svarbų vaidmenį atlieka statistikos institutai (AT, BE, DE, ES, FI, FR, IE, IT, LT, NL). 

Trečiųjų šalių piliečių integracija stebima atsižvelgiant į švietimo, užimtumo ir apgyvendinimo sritis. Kai kurios šalys integraciją vertina pagal piliečių tapatinimąsi su nacionaline tapatybe arba pagal diskriminacijos lygį, kitos – pagal pažeidžiamas grupes. Nors duomenų rinkimo metodai skiriasi, daugumoje šalių pagrindinis šaltinis yra administraciniai duomenys, papildomi apklausomis.

Integracijos stebėsenos rezultatai turi įtakos politikos pokyčiams, kadangi ataskaitomis vadovaujamasi rengiant arba peržiūrint integracijos programas ir strategijas. Pavyzdžiui, Švedijoje integracijos stebėsenos rodikliai įtraukiami į nacionalinio biudžeto formavimo procesą, o Portugalijoje stebėsenos rezultatais grindžiamas politikos vertinimas ir intervencinės strategijos.

EMN šalys narės ir stebėtojo statusą turinčios šalys susiduria su administracinių duomenų integravimo problemomis, kurios gali lemti šališkumą. Problemos susijusios su neišsamiais užsienio valstybių registrais, duomenų trūkumu dėl pavėluotos trečiųjų šalių piliečių registracijos ir sunkumais, kylančiais dėl duomenų apsaugos įstatymų.

Nepaisant šių iššūkių, kai kurios šalys demonstruoja gerąsias integracijos stebėsenos praktikas. Pavyzdžiui, Prancūzija parengė apklausas, kuriomis siekiama įvertinti atvykusių imigrantų integracijos būdus. Šiose apklausose nagrinėjamas prancūzų kalbos mokėjimas, kvalifikacijos ir išsilavinimo lygiai, integracija į darbo rinką, fizinė ir psichinė sveikata. Belgijos ir Flamandų bendruomenėje integracijos stebėsenos rezultatai viešai prieinami platformose, kuriose vertinama ir stebima visuomenės įvairovė. Tokiu būdu politikos formuotojai gali įgyvendinti kryptingą, duomenimis pagrįstą politiką.