Naujienos

Naujausiame Europos migracijos tinklo (EMN) tematiniame pranešime pateikiama Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse taikomų priemonių, kuriomis siekiama didinti valstybių patrauklumą pritraukiant ir išlaikant tarptautinius tyrėjus. Atliktame tyrime taip pat apžvelgiami pagrindiniai iššūkiai ir gerosios praktikos ES ir nacionaliniuose lygmenyse įgyvendinant užsibrėžtus tikslus. 

Tyrėjai iš trečiųjų valstybių savo ekspertinėmis žiniomis gali praturtinti Europos universitetus ir kitas tyrimų institucijas, didinant žinių sklaidą visoje Bendrijoje. Todėl Direktyva dėl studentų ir tyrėjų siekia pagerinti ir suvienodinti teisinius standartus, kurie leistų pritraukti ir išlaikyti tarptautinius studentus bei tyrėjus. Tikintis suvokti tam kylančius iššūkius ir gerąsias praktikas, taikomas ES ir nacionaliniame lygmenyje, šiame EMN tematiniame pranešime remiamasi 22 valstybių narių atsakymais.

Nors dauguma ES valstybių narių formuodamos savo politiką prioritetą teikia tarptautinių tyrėjų pritraukimui ir išlaikymui, priemonės, kuriomis to siekiama, skiriasi. Bendrijos narės vykdo reklamines ir informacines veiklas bandydamos padidinti savo patrauklumą tarptautinių tyrėjų akyse. Tam pasitelkiami informaciniai lankstinukai, internetiniai puslapiai, rengiamos atvirų durų dienos ir žiniasklaidos kampanijos. Be to, tematiniame pranešime supažindinama su dvišaliais ir daugiašaliais bendradarbiavimo susitarimais tarp ES narių ir trečiųjų šalių, kuriais bandoma užtikrinti finansavimą bendriems tyrimų projektams ar akademikų tinklų sukūrimui.

Kai kuriose Bendrijos narėse papildomai palengvinama tarptautinių tyrėjų paraiškų teikimo procedūra. Pavyzdžiui, šiems migrantams sudaroma pagreitinto paraiškų nagrinėjimo galimybė, pratęsiamas maksimalus ilgojo laikotarpio mobilumo terminas, kartu suteikiamos finansinės lengvatos ir parama.

Greta tarptautinių tyrėjų priėmimo klausimų, EMN tematiniame pranešime pabrėžiama, kad keliose valstybėse narėse kreipiamas dėmesys Direktyvai dėl studentų ir tyrėjų, kai kurioms šalims taip pat įgyvendinant įdarbinimą užtikrinti turinčius nacionalinius ar ES planus, kuriuos vykdant tarptautiniai tyrėjai priimami kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Situacijose, kai ES teisė nėra taikoma, Bendrijos narėse pasitelkiamos papildomos į tyrėjus orientuotos nacionalinės schemos.

EMN tyrime pastebima, kad nacionaliniame lygyje veikia kelios priemonės, kuriomis tikimasi užtikrinti tarptautinių tyrėjų išlaikymą. Tokių priemonių iliustracija galima įvardinti paramą gaunant leidimus gyventi bei registruojant gyvenamąją vietą vietos valdžios institucijose. Kaip paaiškėjo, Sąjungos narės suteikia tarptautiniams tyrėjams, kurie pasibaigus vykdytam tyrimui ieško darbo šalyje arba bando įkurti verslą, galimybę gauti leidimą laikinai gyventi devynių mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui.

Bandydamos pritraukti ir išlaikyti tarptautinius tyrėjus, Bendrijos narės susiduria su įvairiais iššūkiais, kurių spektras prasideda biurokratinėmis kliūtimis ir baigiasi pačių migrantų įsitikinimais, kad konkreti valstybė nėra pakankamai patraukli dėl savo ribotos mokslinių tyrimų infrastruktūros ir teikiamos finansinės paramos stokos.

COVID-19 pandemija turėjo ženklų poveikį visoje ES. Bandant suvaldyti koronaviruso plitimą Europoje, valstybės sudrumstė migracijos procesus, o tai kai kuriais atvejais neleido įgyvendinti vykstančių projektų. Todėl norint spręsti kylančias problemas, Sąjungoje buvo pristatytos naujos priemonės kaip virtualaus arba hibridinio pobūdžio mobilumo būdai, kuriais bandyta papildyti tarptautinių tyrėjų fizinio mobilumo suvaržymus.