Naujienos

Beveik 8 mln. šalį palikusių pabėgėlių, daugiau nei 6 mln. valstybės viduje perkeltų asmenų ir nuolatinis civilinės infrastruktūros naikinimas – tokia vasario 24 d. prasidėjusio karo Ukrainoje realybė. Kaimynystėje vykstančios humanitarinės krizės akivaizdoje Europos Sąjunga (ES) ėmėsi ryžtingų veiksmų aktyvuodama Laikinosios apsaugos direktyvą, sudariusią sąlygas ukrainiečiams apsigyventi Europoje. Vis dėlto neslopstanti Rusijos agresija neleidžia manyti, kad artimiausioje ateityje ukrainiečiams pavyks sugrįžti į gimtuosius namus, o tai skatina susimąstyti apie Lietuvoje vykdomą pabėgėlių iš Ukrainos integraciją.

ES valstybėms narėms Laikinosios apsaugos direktyva nubrėžė ambicingus tikslus. Pasak Europos Komisijos viceprezidento Margaritis Schinas, visiems nuo karo bėgantiems ukrainiečiams valstybės narės įsipareigojo užtikrinti jų teisinį statusą, prieigą prie sveikatos paslaugų, švietimo įstaigų bei suteikti galimybę įsidarbinti. Todėl nestebina, kad europiniame lygmenyje siekdama išlaikyti vienybę Europos Komisija pristatė 10 punktų planą bei Ukrainos pabėgėlius priimančioms šalims suteikė 17 mlrd. eurų paramą. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo plėtojimui taip pat pasitelkta „Solidarumo platforma“, o  informacijos rinkimui bei dalinimuisi naudoti Europos migracijos tinklo suteikiami instrumentai. Visa tai prisidėjo prie pabėgėliams iš Ukrainos palankios politikos įgyvendinimo – 2022 m. spalio 19 d. UNHCR duomenimis, Europoje 4,3 mln. asmenų buvo suteikta laikinoji apsauga arba jai lygiavertė nacionalinė apsaugos schema.

Lietuvoje suteiktos laikinosios apsaugos atvejų skaičius viršija 68 tūkst., o mūsų šalyje geriausiai visoje Bendrijoje sekasi įdarbinti ukrainiečius. Europos Komisijos duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbino daugiau kaip 17,4 tūkst. ukrainiečių – apie pusę visų darbingo amžiaus žmonių. Palyginimui, prasčiausiai šioje srityje sekasi Liuksemburgui, Bulgarijai ir Belgijai. Šiose valstybėse darbą gavusių ukrainiečių dalis siekia vos 5 proc. „Dirbančių žmonių skaičius tik patvirtina, jog laukdami, kol galės sugrįžti į savo Tėvynę, galintys dirbti Ukrainos žmonės stengiasi šia galimybe pasinaudoti“, - pastebi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Potencialų paaiškinimą susidariusiai situacijai birželio mėnesį pateikė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, dalyvavusi EMN Lietuva organizuotoje konferencijoje. Pasak jos, kas šeštas ukrainietis sieja savo ateities planus su Lietuva, o ukrainiečiams, lygiai taip pat kaip ir Lietuvos gyventojams, taikomos įvairios užimtumo rėmimo priemonės – kvalifikacijos kursai ir subsidijos. Be to, panašus lietuvių ir ukrainiečių mentalitetas bei verslo atvirumas atvykusiems palengvina integraciją į darbo rinką.

Vis dėlto šios pozityvios statistikos fone nereiktų pamiršti, kad Lietuvoje didžiąją dalį atvykusiųjų sudaro moterys su ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikais, o daugumai Ukrainos pabėgėlių vaikų ir jaunimo reikalinga socialinė, pedagoginė bei kita parama. IOM Lietuva kartu su Vytauto Didžiojo universitetu atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 70 % apklaustųjų ukrainiečių motinų teigia, jog jų vaikai atvyko į Lietuvą jau patyrę didžiulį stresą, išgąstį ir nusivylimą. Psichologinės pagalbos poreikį pabrėžia ir ES pagrindinių teisių agentūra, atkreipianti dėmesį į Bendrijoje matomą tokių paslaugų trūkumą.

Šiame kontekste efektyviai pabėgėlių iš Ukrainos integracijai reikia ne tik valdžios institucijų, bet ir nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų įsitraukimo. Būtent todėl IOM Lietuva plėtoja projektus, kuriais siekiama stiprinti ukrainiečių integravimąsi į Lietuvos visuomenę. Spalio mėnesį pradėjo veikti emocinės paramos linija, kurioje dirba profesionalūs psichologai iš Ukrainos. Be to, bendradarbiaujama su apgyvendinimo platforma „Airbnb“ padedant ukrainiečiams rasti laikiną būstą.

Beprecedentės Rusijos agresijos akivaizdoje Europos politinė bendrija išliko vieninga ir plačiai atvėrė duris užuovėjos nuo karo ieškantiems pabėgėliams iš Ukrainos. Lietuvoje taip pat nemažai nuveikta padedant ukrainiečiams. Vis tik Europos Komisijai nusprendus pratęsti Laikinosios apsaugos direktyvos taikymą iki 2024 m. kovo, vis didesnę svarbą įgauna ukrainiečių integracijos klausimai, kurių sėkmingam sprendimui reikia plataus visuomenės grupių įsitraukimo.