Naujienos

EMN tyrimas gilinasi į šeimos susijungimo praktikas ir teisės aktus, taikomus tarptautinės apsaugos gavėjams EMN šalyse narėse ir stebėtojo statusą turinčiose šalyse. Tyrime pristatomi prašymų teikimo procedūrų ir terminų aspektai bei aptariamos EMN ir partnerių pastangos bendradarbiaujant migracijos ir prieglobsčio srityse.

Minint 20-ąsias Šeimos susijungimo direktyvos metines, Europos migracijos tinklas (EMN) atliko tyrimą apie šeimos susijungimą tarptautinės apsaugos gavėjams. Tyrime aptariami skirtingi požiūriai į asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, šeimos susijungimą. Išsamiai pristatomi EMN šalių narių ir stebėtojo statusą turinčių šalių teisės aktai ir praktika. Nagrinėjamos galiojančios prašymų dėl šeimos susijungimo teikimo procedūros ir jų raida, atsižvelgiant į naujausią (nuo 2017 m.) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir, kur aktualu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką.

Išanalizavus bendrą prašymų dėl šeimos susijungimo pateikimą, nagrinėjimą ir tvarkymą EMN šalyse narėse ir stebėtojo statusą turinčiose šalyse, išryškėja skirtumai, susiję su tinkamumo kriterijais ir prašymų pateikimo procedūromis. Tai apima šalis, kurioms taikoma Šeimos susijungimo direktyva, ir šalis, kurioms ji netaikoma, įskaitant Airiją ir EMN stebėtojo statusą turinčias šalis, kurios taip pat pateikė atsakymus į tyrimo klausimus (Norvegija ir Serbija). Kai kurios šalys šeimos susijungimo teises suteikia ir pabėgėliams, ir papildomą apsaugą turintiems asmenims, kitos – tik pabėgėliams. Pastarieji yra neįtraukti į šio tematinio pranešimo analizės lauką, tačiau jų padėtis išsamiai aptariama 2017 m. EMN atliktame tyrime. Be to, šeimos susijungimo prašymų pateikimo procedūros įvairios - nuo pateikimo gyvai iki pateikimo elektroniniu būdu. Prašymų nagrinėjimo laikotarpis priklauso nuo šalies. Atsižvelgiant į prašymų nagrinėjimo sudėtingumą, taikomi specifiniai terminai, daromos išimtys ir galimi pratęsimai.

Tematiniame pranešime analizuojami dokumentiniai įrodymai, reikalingi EMN šalyse narėse ir stebėtojo statusą turinčiose šalyse. Pagrindinis šeimos susijungimo dokumentinių įrodymų tipas yra anksčiau egzistavusių šeiminių ryšių tarp globėjo ir šeimos nario įrodymas, pavyzdžiui, santuokos arba gimimo liudijimas. Taip pat skiriasi reikalavimus atitinkančių šeimos narių apibrėžimas, tačiau atvejais, kai šių dokumentų nėra, tematiniame pranešime apžvelgiami galimi alternatyvūs įrodymai. Šalių praktikoje tai gali apimti pokalbius, DNR tyrimus arba rašytinius pareiškimus, tam tikrais atvejais pripažįstamos ir nuotraukos ar laiškai. Taip pat aptariamos Šeimos susijungimo direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, susijusios su tinkamo būsto suteikimu, sveikatos draudimu ir finansiniu stabilumu specifinėse situacijose.

Galiausiai, EMN šalys atsižvelgia į naujausius ESTT sprendimus, jų sprendimuose pabrėžiama, kad vaiko nepilnametystės statuso nustatymui susijungimo procedūros metu turi būti naudojama prašymo pateikimo, o ne sprendimo priėmimo data. Kai kurios šalys leidžia šeimos susijungimą vaikams, sulaukusiems pilnametystės tėvų prašymo nagrinėjimo metu, taikydamos skirtingus terminus. Šeimos susijungimo direktyvos 4 straipsnio 2 dalies b punkte leidžiama atvykti išlaikomiems pilnamečiams vaikams, kurie dėl sveikatos būklės negali savęs išlaikyti, jeigu pateikiami medicininiai įrodymai. Kai kurios šalys netaiko išlaikomų suaugusių vaikų susijungimo išimties, o kitose šalyse kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Suaugusiems vaikams taikomos skirtingos amžiaus ribos ir sąlygos, o kai kurios valstybės nenurodo aiškių amžiaus ribų. Kai kuriose šalyse taip pat vertinama „tikrų šeimos santykių“ sąvoka, atsižvelgiant į tokius kriterijus kaip gyvenimas kartu. Apibrėžiant „tikrus šeimos santykius“ taip pat taikomi skirtingi kriterijai, priklausomai nuo šalies. Pavyzdžiui, Austrija lemiamu kriterijumi laiko bendrą gyvenimą, o Belgija, nustatydama teisę į šeimos susijungimą, jei tėvai ir vaikai negyvena kartu, atsižvelgia į šeimos kontaktus, ryšius, integracijos pastangas ir gyvenimo šalyje laikotarpį.