Naujienos

 „Daugmaž 100 milijonų žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl konfliktų, smurto, žmogaus teisių pažeidimų ar persekiojimo“, - 2022 m. gegužę teigė JT Pabėgėlių agentūros vadovas Filippo Grandi. Statistika byloja, kad didžioji dalis tokio tipo migrantų apsistoja kaimyninėse šalyse. Todėl įsipareigojusios užtikrinti migrantų žmogaus teises, Europos Sąjungos (ES) valstybės narės siekia pagerinti perkeltųjų asmenų perspektyvas.

Kaip valstybių narių nacionalinės strategijos prisideda prie ES ir tarptautinių formatų, kuriais gerinama perkeltųjų asmenų padėtis? Kokie yra sėkmingų iniciatyvų pavyzdžiai? 14 Bendrijos šalių, atsakinėdamos į EMN tyrimo klausimus, pabrėžė, kad jos įgyvendino arba finansavo veiklas, kuriomis norima pagerinti perkeltųjų asmenų perspektyvas. Vykdomos veiklos apėmė paramą migrantų švietimui, profesiniam mokymui bei psichologinei savijautai.

Belgija, Čekija, Vokietija ir Nyderlandai išsiskyrė iš bendro Sąjungos konteksto. Šiose šalyse taikomos specialios strategijos arba politikos, susietos su tikslais, kurie apima neteisėtos migracijos priežasčių mažinimą bei perkeltųjų asmenų žmogaus teisių, orumo ir savarankiškumo užtikrinimą. Kiekvienoje nacionalinėje politikoje taip pat numatyti konkretūs tikslai - nuo paramos teikimo migracijos valdymo priemonėms ir pagrindinių priverstinio perkėlimo ir tolesnio judėjimo priežasčių šalinimo iki žmogaus teisių ir savarankiškumo apsaugos ir skatinimo. Visos keturios šalys savo politiką sieja su Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių įgyvendinimu, o kai kuriose šalyse irgi kreipiamas dėmesys į Darnaus vystymosi tikslų ir ES Naujojo migracijos ir prieglobsčios pakto nuostatas.

Savo ruožtu Lietuva neturi strategijos ar politikos dokumento, kuris būtų išskirtinai orientuotas į perkeltųjų asmenų perspektyvas ES nepriklausančiose pirmojo priėmimo ar tranzito šalyse.