Naujienos

Pasaulyje kylantys konfliktai didina migracijos srautus į kaimynines šalis. JT statistika atskleidžia, kad apie 72 proc. pabėgėlių ir priverstinai perkeltų asmenų buvo priimti besivystančių pasaulio valstybių. Tai didina skirtis tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių, taip pat skatina migrantus ieškoti alternatyvių prieglobsčio kelių pasitelkiant pavojingus ir nereguliarius migracijos maršrutus.

Europos Sąjungoje (ES) perkėlimo, humanitarinio priėmimo ir rėmimo schemos suvokiamos kaip potencialūs situacijos sprendiniai. Tuo tarpu tebesitęsiančios diskusijos naujų solidarumo mechanizmų atžvilgiu rodo, kad migrantų perkėlimas iš Sąjungai nepriklausančių trečiųjų šalių į ES valstybes vis dar užima aukštą vietą Europos politikų darbotvarkėje.

Kokios yra ES šalyse veikiančios migrantų perkėlimo programos, humanitarinio priėmimo ir rėmimo schemos? Su kokiais iššūkiais susiduria Bendrijos narės įgyvendindamos šias iniciatyvas? Šie klausimai nagrinėjami EMN tyrime, analizuojančiame būdus, kuriais ES šalys užtikrina tvarius sprendimus ir ilgalaikę apsaugą perkeltiems asmenims.

EMN tyrime įvertintas 2016-2022 m. laikotarpis, o atlikta analizė parodė, kad didžioji dalis ES šalių įgyvendina perkėlimo programas, tačiau skiriasi jų patirtys. Suomijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose veikia gerai funkcionuojančios nacionalinės perkėlimo programos. Kitose Bendrijos narėse, tame tarpe ir Lietuvoje, iš esmės remiamasi ES perkėlimo į ES sistema.

Kai kuriose šalyse perkėlimo į ES kvotos nustatomos atsižvelgiant į įsipareigojimus Europos Komisijai. Pavyzdžiui, Italijoje perkėlimo kvotos grindžiamos Europos Komisijos nustatytais geografiniais kriterijais. Šalyse taikomas kvotas taip pat veikia turimi būsto, priežiūros ir priėmimo paslaugų pajėgumai. Šiuo atveju, Prancūzijos institucijos, formuodamos perkėlimo politiką, atsižvelgia į ministerijų departamentų turimus migrantų priėmimo ir priežiūros pajėgumus, taip pat į JT pabėgėlių agentūros ir Europos Komisijos nurodytus poreikius ir prioritetus.

Tyrime taip pat įvardinti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Bendrijos narės, bandydamos sėkmingai įgyvendinti migrantų perkėlimo į ES, humanitarinio priėmimo ir rėmimo programas. Pagrindinėmis problemomis įvardinta nestabili saugumo padėtis kai kuriose šalyse, kuriose migrantai pirmą pasiprašė prieglobsčio, Sąjungos šalyse pasireiškiantis migrantų apgyvendinimo vietų trūkumas ir aukštas migrantų nedalyvavimo perkėlimo programose mastas.