Naujienos

Kas nutinka nelydimiems nepilnamečiams, kai jie sulaukia pilnametystės? Kokios priemonės, struktūros ir sistemos taikomos Europos Sąjungos valstybėse ir Norvegijoje siekiant teikti pereinamojo laikotarpio paramą pilnametystės sulaukusiems nelydimiems nepilnamečiams? Naujausiame Europos migracijos tinklo (EMN) tematiniame pranešime nagrinėjamas pereinamasis teisinis laikotarpis, kai nelydimi nepilnamečiai sulaukia pilnametystės ir dėl to nebegali naudotis priežiūros sistemų paslaugomis.

Jaunuolių perėjimas į pilnametystę plačiąja prasme reiškia procesą, kurio metu nepilnamečiai, sulaukę pilnametystės, pereina nuo priklausomybės link autonomiškumo ir buvimo visapusiška visuomenės dalimi. Tuo tarpu nelydimi nepilnamečiai migrantai susiduria su dvigubu perėjimu, kuris vyksta net tik tampant pilnamečiais, bet taip pat įgaunant kitą teisinį statusą. Kintantis teisinis statusas gali daryti poveikį nepilnamečių galimybei gyventi valstybėje bei jų turimai prieigai prie švietimo, apgyvendinimo ar įdarbinimo paslaugų.

Dešimtmečius ES aktyviai veikė bandydama apsaugoti nelydimų nepilnamečių migrantų teises. Tačiau Bendrijos acquis nenustato konkrečių garantijų ar teisių, kuriomis būtų stiprinamas šių asmenų perėjimas į pilnametystę. Dėl šios priežasties visoje ES ir Norvegijoje ženkliai skiriasi teisės ir sąlygos, kai nelydimi nepilnamečiai sulaukia pilnametystės.

EMN atliktas tyrimas atskleidė, kad pusėje ES valstybių narių ir Norvegijoje nelydimų nepilnamečių (laikinas) statusas yra konkrečiai susijęs su jų buvimu nepilnamečiais. Tokiais atvejais nelydimam nepilnamečiui sulaukus pilnametystės, jis nebeturi teisinio pagrindo likti šalies teritorijoje. Nepaisant to, 10 Bendrijos narių egzistuoja alternatyvūs būdai, palengvinantys nelydimų nepilnamečių situaciją. Žvelgiant į migrantų grąžinimą, nelydimi nepilnamečiai laikomi pažeidžiamais asmenimis, tačiau valdžios institucijos šiuos asmenis gali grąžinti į jų kilmės šalis net ir nesulaukus pilnametystės. Atsakydamos į EMN tematinio pranešimo klausimus, du trečdaliai ES valstybių pabrėžė nepriimančios migrantų grąžinimo sprendimų, kol nelydimi nepilnamečiai nesulaukia pilnametystės.

Nors dauguma Bendrijos narių neturi nacionalinės strategijos, kuria būtų stengiamasi teikti paramą iš nepilnametystės į pilnametystę pereinantiems asmenims. Daugiau nei pusė ES valstybių teikia tęstinę paramą ir paslaugas ribotą laikotarpį pilnametystės sulaukusiems migrantams. Praktikoje tai apima leidimus jauniems asmenims pasilikti savo būstuose, baigti mokslus ar gauti paramą, leidžiančią įžengti į darbo rinką. Pilietinės visuomenės organizacijos taip pat vaidina svarbią rolę teikdamos papildomą paramą kaip kalbų kursus, teisines, socialines ir (arba) psichologines konsultacijas ir kitas priežiūros paslaugas.

Apibendrinant EMN tyrimas parodė, kad Bendrijos narės ir Norvegija patiria panašius iššūkius bandydamos teikti paramą nelydimiems nepilnamečiams pereinant į pilnametystę. Keblumų taip pat kyla gerinant apgyvendinimo sąlygas pilnametystės sulaukusiems nelydimiems nepilnamečiams. Todėl valstybės mato poreikį gerinti prieinamų paslaugų lygį ir kitaip teikti paramą asmenims, kurie ką tik perėjo į pilnametystę.