Naujienos

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio 15 d. daugiau nei 7,8 mln. žmonių paliko Ukrainą ieškodami saugumo. Pabėgėlių tikslo šalimis dažnu atveju tapo kaimyninės Europos Sąjungos (ES) šalys. Kaip Bendrijos narėse buvo sutekiamas apgyvendinimas pabėgėliams? Kaip ukrainiečiams suteikiamos galimybės gauti socialines išmokas, švietimą, užimtumo ir sveikatos priežiūrą? Šie klausimai nagrinėjami dvejuose Europos migracijos tinklo (EMN) tematiniuose pranešimuose, kuriuose analizuojamas Laikinosios apsaugos direktyvos taikymas.

Atlikti tyrimai atskleidė, kad dauguma ES valstybių narių naudoja įvairių apgyvendinimo formų derinį priimdamos nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones. Valdžios institucijos pasitelkia migrantų priėmimo centrus, viešbučius ar naktyvinės namus. Tuo tarpu privatūs namų ūkiai, priimdami ukrainiečius, padeda spręsti ribotų apgyvendinimo pajėgumų problemą Bendrijoje.

Laikinosios apsaugos direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinąją apsaugą gavusiems asmenims turi būti suteiktos priemonės, reikalingos apgyvendinimui gauti. Tokio pobūdžio finansinės paramos trukmė ir dydis ES valstybėse narėse skiriasi. Finansinė parama taip pat skiriama savivaldybių institucijoms arba privatiems namų ūkiams, priimantiems laikinąją apsaugą gavusius asmenis. Toks finansavimas veikia kaip paskata žmonėms ir toliau teikti pagalbą ukrainiečiams. Tuo pačiu visose ES šalyse bandoma užtikrinti laikinosios apsaugos gavėjo galimybę įsidarbinti. Siekiant šio tikslo, kelios valstybės narės siūlo įvarias paslaugas kaip konsultavimą, kalbų kursus, profesinį mokymą ir vaikų priežiūrą.

Laikinosios apsaugos direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad valstybės narės visiems jaunesniems nei 18 metų asmenims, turintiems teisę į laikinąją apsaugą, suteiktų galimybę naudotis švietimo sistema tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir savo piliečiams. Todėl nemaža dalis valstybių narių skiria lėšų papildomų klasių ukrainiečių vaikams atidarymui ir inicijuoja integracijos paramos priemones kaip papildomus kalbos kursus. Ypatingas dėmesys taip pat skiriamas priėmimo į mokyklas procesų lengvinimui. Vis dėlto daugumoje valstybių narių galimybė patekti į aukštąsias mokyklas, pavyzdžiui, universitetus, nėra užtikrinta dėl to, kad stojimo procesą vykdo patys universitetai. Išimtys taikomos kai kuriose šalyse, kur laikinąją apsaugą gavusiems asmenims, kurie siekia aukštojo mokslo, suteikiamas finansavimas arba atleidžiama nuo mokėjimo už mokslą.

Taip pat paaišėjo, kad keliose valstybėse narėse asmenys, kuriems suteikta laikinoji apsauga, turi visas galimybes naudotis valstybine sveikatos priežiūros sistema tokiomis pat sąlygomis kaip ir tos šalies piliečiai. Kartais sveikatos priežiūra gali skirtis priklausomai nuo nacionalinės sveikatos sistemos veikimo schemos. Visos į EMN tematinio pranešimo klausimus atsakiusios ES valstybės narės nurodė, kad laikinosios apsaugos gavėjams suteikiama galimybė naudotis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis.