Naujienos

Kokiu mastu Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse įvertinama moterų migrančių integracijos situacija? Tai klausimas kylantis ne vienam sprendimų priėmėjui Bendrijoje. Būtent todėl siekiant išnagrinėti susidariusią situaciją, naujausioje Europos migracijos tinklo (EMN) studijoje kreipiamas dėmesys į pagrindines 2021-2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų plane įvardintas priemones, kuriomis tikimasi stiprinti moterų iš trečiųjų šalių integraciją.

Moterys į Europą migruoja dėl daugybės priežasčių. Jos gali atvykti kaip šeimos narės, darbo migrantės, studentės, prieglobsčio prašytojos ar priklausyti kitai migrantų grupei. Kaip rodo naujausi tyrimai, moterys migrantės susiduria su vadinamąja „dvigubai nepalankia padėtimi“ dėl būvimo moterimi ir migrante. Dėl šios priežasties naujausioje EMN studijoje pristatoma ES valstybėse narėse egzistuojanti integracijos politika ir jos įgyvendinimui taikomos priemonės, įvertinant kokiu mastu Bendrijos narės formuodamos integracijos politikos gaires atsižvelgia į moterų padėtį.

Šiame EMN tyrime taip pat pateikiamos gerosios praktikos ir išmoktos patirtys formuojant moterims migrantėms pritaikytas integracijos priemones nacionaliniame, regioniniame ir vietos lygmenyse. Atlikta analizė atskleidė, kad daugumoje Sąjungos narių taikomos integracijos priemonės, tačiau tik keliose valstybėse konkrečiai atsižvelgiama į moterų migrančių situaciją formuojant nacionalinę integracijos politiką. Tokią situaciją galima paaiškinti daugumos ES valstybių narių bandymu integruoti lyčių aspektą savo nacionalinėje politikoje.

Taip didžiojoje dalyje ES valstybių moterų migrančių integracija nėra nacionalinės politikos prioritetas. Nepaisant to, moterų migrančių integracijos į darbo rinką tema yra vienas pagrindinių diskusijų objektų visoje Sąjungoje, ieškant potencialių sprendimų, kurie leistų išspręsti iš trečiųjų šalių atvykusioms moterims kylančias kliūtis. Atsakinėdamos į studijos klausimus, Bendrijos narės pažymėjo, kad moterims migrantėms trūksta žinių apie darbo rinkoje turimas teises, o pačiose ES valstybėse jos pasigenda paskatų siekti išsilavinimo bei geresnių darbo galimybių. Kiti studijoje atskleisti iššūkiai apėmė diskriminaciją, socialinių ryšių trūkumą, ribotas vaikų priežiūros galimybes ar kitus šeimyninius apribojimus.

Gerųjų praktikų, kuriomis siekiama stiprinti moterų migrančių integraciją Bendrijoje, pavyzdžiai apima į lytį atsižvelgiančias integracijos priemones bei intersekcionalumo sąvokos taikymą praktikoje. Šių priemonių pagrindinis tikslas – gerinti moterų migrančių prieigą prie darbo rinkos ir stiprinti jų integraciją į pilietinę visuomenę.

Galiausiai EMN studijoje taip pat buvo įvertinta migrančių moterų padėtis koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Daugumoje Bendrijos narių nebuvo vystyta nauja ar pritaikyta jau taikoma integracijos politika, bandant sumažinti pandemijos sukeltą neigiamą poveikį moterims migrantėms. Tačiau keliose ES valstybėse narėse svarstoma įgyvendinti politikos inciatyvas, sprendžiant migrantėms moterims kylančius iššūkius.