Naujienos

Šiame tematiniame pranešime nagrinėjamos 2019–2023 m. EMN šalių narių ir Serbijos nacionalinės strategijos, politikos kryptys ir programos.  

Migracijos ir vystomojo bendradarbiavimo ryšys tampa vis svarbesnis tiek Europos Sąjungos (ES), tiek tarptautiniu lygmeniu. Visgi, trūksta išsamios nacionalinės politikos krypčių ir iniciatyvų analizės.

Šiame tyrime nagrinėjamos EMN šalių narių ir Serbijos nacionalinės iniciatyvos, kuriomis migracijos ir vystomojo bendradarbiavimo ryšys įgyvendinamas strateginiu ir veiklos (programų) lygmenimis. Tyrime pristatomos 2019–2023 m. veiklą apimančios iniciatyvos, finansuojamos ir (arba) įgyvendinamos dvišaliu ar daugiašaliu EMN šalių narių ir Serbijos bei trečiųjų šalių partnerių bendradarbiavimo pagrindu. Tematiniame pranešime taip pat aptariamos gerosios praktikos ir iššūkiai įgyvendinant migracijos ir vystomojo bendradarbiavimo ryšį.

Atsižvelgiant į geografinę padėtį, migracijos ir vystomojo bendradarbiavimo ryšio įgyvendinimas labiausiai orientuotas į Afriką į pietus nuo Sacharos, ypač į Sahelio ir Didžiojo Afrikos Kyšulio regionus. Kiti svarbūs regionai – Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika, Rytų partnerystės šalys, Lotynų ir Centrinė Amerika.

Siekdamos pagerinti sprendimų priėmimą ir koordinavimą migracijos ir vystymosi srityje, šešios EMN šalys narės (BE, CZ, FI, IT, SE, SI) įsteigė specialias bendradarbiavimo struktūras, pavyzdžiui, bendras platformas ir darbo grupes. Koordinavimas taip pat vykdomas reguliariai keičiantis informacija arba dalyvaujant platesnėse tarpžinybinėse platformose.

Dauguma EMN šalių narių migracijos ir vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvas stebi naudodamosi bendraisiais mechanizmais, taikomais visoms vystomojo bendradarbiavimo ir (arba) migracijos iniciatyvoms (AT, BE, CZ, DE, EE, FI, IE, IT, LT, NL, SE, SI, SK), o Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai turi specialius mechanizmus, skirtus stebėti ir vertinti jų indėlį veiklos ir strateginiu lygmenimis.

Išskirta geroji migracijos ir vystomojo bendradarbiavimo praktika apima veiksmingą suinteresuotųjų šalių veiklos koordinavimą, migrantų ir diasporos įtraukimą rengiant ir įgyvendinant programas, strategines gaires ir pažangos rodiklius. Tačiau vis dar išlieka iššūkių, susijusių su koordinavimu ir galimybėmis gauti finansavimą.