Naujienos

Tarptautinės apsaugos prašytojų apgyvendinimas yra aktuali problema, su kuria susiduria Europos migracijos tinklo (EMN) valstybės narės ir stebėtojų statusą turinčios šalys. Pagal 2024 m. naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvą, nenuspėjamų migracijos srautų atveju Europos Sąjungos (ES) valstybės narės privalo užtikrinti tinkamą tarptautinės apsaugos prašytojų pragyvenimo lygį. 

Daugumoje EMN valstybių narių ir stebėtojų statusą turinčių šalių (BG, CY, CZ, EE, EL, ES, FI, HR, HU, IE, LV, MT, PL, PT, SE, SI, SK, RS) taikomas centralizuotas valdymo modelis, kai už tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimą yra atsakinga viena institucija. Paprastai jai vadovauja Vidaus reikalų ministerija arba specializuota vykdomosios valdžios institucija. Centralizuotas valdymas yra itin svarbus nuoseklaus planavimo, koordinavimo ir atskaitomybės atžvilgiu.

Kai kuriose šalyse (AT, BE, FR, IT, LT, LU, NL, NO) taikomas mišrus valdymo modelis, kuriame atsakomybė dalijama tarp nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų.

Vokietija yra vienintelė iš EMN valstybių narių ir stebėtojų statusą turinčių šalių, taikanti decentralizuotą valdymo modelį. Decentralizuotas modelis leidžia geriau atsižvelgti į skirtingus pareiškėjų poreikius įvairiuose regionuose. Tačiau tam, kad sistema išliktų darni ir veiksminga, būtini patikimi koordinavimo mechanizmai.

Dėl nepastovaus migracijos srautų pobūdžio būtinas tinkamai parengtas nenumatytų atvejų planavimas. Dauguma EMN valstybių narių ir stebėtojų statusą turinčių šalių (AT, BG, CY, CZ, EE, EL, ES, FI, FR, IT, LT, LU, LV, MT, NL, PL, SE, SI, SK, NO, RS) yra parengusios planus, skirtus staigiems būsto paklausos augimo atvejams. Šie planai paprastai rengiami ir įgyvendinami dalyvaujant įvairioms suinteresuotosioms šalims, įskaitant ministerijas, nevyriausybines ir pilietinės visuomenės organizacijas.

Pagal 2024 m. naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvos 32 straipsnį kiekviena ES valstybė narė iki 2025 m. balandžio mėn. turi pateikti nenumatytų atvejų planą ES prieglobsčio agentūrai. Šiais planais siekiama užtikrinti, kad priėmimo centrai pajėgtų priimti neproporcingai didelius srautus, kartu užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas. Planuose pabrėžiama, kad priimant tarptautinės apsaugos prašytojus ir užtikrinant greitą reagavimą į kylančius poreikius svarbu įtraukti įvairias suinteresuotąsias šalis.

Vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria EMN šalys narės ir stebėtojų statusą turinčios šalys – personalo skaičiaus paskirstymas priėmimo centruose ir apgyvendinimo įstaigose. Valdžios institucijos šioms įstaigoms valdyti samdo įvairius valstybės tarnautojus, nevyriausybinių organizacijų darbuotojus ir nepriklausomų agentūrų specialistus. ES valstybės narės, vadovaudamosi Priėmimo sąlygų direktyvos 33 straipsniu, įpareigotos rengti direktyvos įgyvendinimo specialistų mokymus ir užtikrinti, kad darbuotojai būtų pasirengę atliepti konkrečius tarptautinės apsaugos prašytojų poreikius. Vis dėlto, daugelis šalių susiduria su sunkumais skirstant resursus personalo valdymui ir aukštos kokybės apgyvendinimo paslaugų užtikrinimui.

Pagal Priėmimo sąlygų direktyvos nuostatas ES valstybės narės turi galimybę lanksčiai organizuoti savo priėmimo sistemas. Remiantis 7-9 straipsniais, tarptautinės apsaugos prašytojai gali būti paskirstyti į tam tikrus apgyvendinimo centrus arba geografines zonas, o gyvenamosios vietos apribojimus galima taikyti, kai tai būtina siekiant užtikrinti viešąją tvarką arba užkirsti kelią pabėgimui.