Naujienos
Kaip Europoje užtikrinama lydimų vaikų teisė būti išklausytais tarptautinės apsaugos procedūrose?
Remiantis JT Vaiko teisių konvencija, vaikui privaloma suteikti galimybę būti išklausytam teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu. Šios teisės užtikrinimo poreikis dar labiau išryškėja tarptautinės apsaugos procedūrose, ES prieglobsčio acquis pabrėžiant poreikį visuose vaiką liečiančiuose sprendimuose atsižvelgti į jo interesus.
Iki šiol atliktuose tyrimuose daugiausiai dėmesio skirta nelydimų nepilnamečių temai, lydimų migrantų vaikų klausimui savotiškai atsiduriant antrame plane. Nepaisant to, 2021 m. daugmaž 87 proc. (apie 180 000) tarptautinės apsaugos prašymų, kuriuos ES šalyse pateikė asmenys iki 18 metų, buvo pateikti būtent lydimų nepilnamečių migrantų. Dėl šios priežasties EMN tyrimu siekiama išnagrinėti lydimų vaikų teisę būti išklausytais tarptautinės apsaugos procedūrose. Tyrime pristatomos šią teisę Bendrijos šalyse ir Norvegijoje vaikams užtikrinančios priemonės, nagrinėjami iššūkiai ir gerosios praktikos.
Visose į tyrimo klausimus atsakiusiose Bendrijos šalyse, išskyrus Maltą, leidžiama lydimiems vaikams būti išklausytiems, o į jų požiūrius atsižvelgiama tarptautinės apsaugos procedūrose. Tačiau skiriasi sąlygos ir reikalavimai, kuriais vadovaujantis lydimi vaikai būna išklausyti. 16-oje į tyrimo klausimus atsakiusių Bendrijos narių, tame tarpe ir Lietuvoje, lydimų vaikų teisė būti išklausytais įtvirtinta įstatymuose, reglamentuojančiuose kokiomis sąlygomis lydimi vaikai gali būti išklausyti. Lietuvoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Austrijoje, Slovakijoje ir Švedijoje ši teisė taip pripažįstama nacionaliniuose vaiko teisių apsaugos teisės aktuose.
Norint sudaryti sąlygas lydimiems nepilnamečiams būti išklausytais tarptautinės apsaugos procedūrose, atsakingų institucijų darbuotojai su jais atlieka interviu. Tačiau šalyse skiriasi reikalavimai ir sąlygos, kada tokie interviu turėtų būti atliekami. Lietuvoje tėvams neduodant sutikimo apklausti nepilnametį, jie turi paaiškinti savo priežastis, kodėl nėra duodamas sutikimas. Tuo pačiu mūsų šalyje galima apklausti lydimą nepilnametį, jeigu manoma, kad tai padaryti yra būtina ir atitinka jo interesus. Pažymėtina, kad Lietuvos institucijų praktikoje tokių atvejų nebuvo.
Nuorodos:Tematinis pranešimas (EN)