Naujienos
Ką reikia žinoti apie naują migracijos ir prieglobsčio paktą?
Po aštuonerius metus trukusių derybų su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis, 2024 m. gegužę ES Taryba priėmė Europos prieglobsčio ir migracijos sistemos reformą – migracijos ir prieglobsčio paktą.
„Susitarimas dėl pakto yra istorinis. Pagaliau turime visapusišką Europos požiūrį į migraciją“, – teigia Ylva Johansson, Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė.
Paktu siekiama stiprinti ES migracijos ir prieglobsčio sistemą bei suvaldyti migraciją ilguoju laikotarpiu, suteikiant valstybėms narėms daugiau lankstumo sprendžiant migracijos problemas.
Kas sudaro paktą?
Paktą sudaro šie pagrindiniai reglamentai: Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas, Tikrinimo reglamentas, Eurodac reglamentas, Prieglobsčio procedūros reglamentas ir Krizinių situacijų sprendimo reglamentas. Šiais reglamentais ES nustatomos taisyklės, kurios padės užtikrinti naujos sistemos veiksmingumą.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybėms narėms, esančioms prie bloko sienų, tenka suvaldyti didesnius migrantų ir pabėgėlių srautus, Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamente numatytas solidarumo mechanizmas įpareigoja ES šalis prisidėti perkėlimais, teikiant finansinę pagalbą arba taikant alternatyvias solidarumo priemones. Pavyzdžiui, pagal šį reglamentą Lietuva galės rinktis: priimti 158 migrantus arba sumokėti po 3,16 mln. eurų kasmet.
Tikrinimo reglamentu užtikrinamas vienodas ES išorės sienas nereguliariai kertančių migrantų sveikatos, tapatybės ir saugumo patikrinimas. Patikrinimas prie išorės sienų bus atliekamas per 7 dienas, o teritorijoje sulaikytų asmenų – per 3 dienas.
Eurodac reglamentu per patikrą surinkti į ES atvykusio prieglobsčio prašytojo ar nereguliaraus migranto biometriniai duomenys bus saugomi Eurodac duomenų bazėje. Taip pat, šioje sistemoje bus galima įrašyti duomenis apie atvykusio asmens keliamą grėsmę šalies saugumui.
Prieglobsčio procedūros reglamentu nustatoma 12 savaičių prieglobsčio pasienio procedūra, taikoma tais atvejais, jei prašytojas tyčia suklaidina valdžios institucijas arba tyčia sunaikina tapatybės dokumentą. Taip pat, jei asmuo kelia pavojų nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai.
Atsižvelgiant į galimus didelio masto migrantų ir pabėgėlių srautus, tokius kaip 2015-2016 m. arba force majeure aplinkybes, pvz., COVID-19 pandemija, Krizinių situacijų sprendimo reglamentu valstybėms narėms suteikiama galimybė nukrypti nuo ES teisinių standartų ir krizines situacijas spręsti taikant griežtesnes priemones.Kaip ES šalys ketina įgyvendinti paktą?
Europos migracijos tinklo (EMN) konferencijoje Belgijoje pristatytas Bendras įgyvendinimo planas yra nacionalinių įgyvendinimo planų, kuriuos valstybės narės turi patvirtinti iki 2024 m. pabaigos, šablonas. Siekiant palengvinti praktinį pakto įgyvendinimą, planas suskirstytas į 10 sudedamųjų dalių, kurios padės šalims narėms sutelkti išteklius į esminius, naujai migracijos sistemai veikti reikalingus, aspektus.
Lietuva sudarė darbo grupę, atsakingą už Lietuvos migracijos ir prieglobsčio valdymo sistemos pajėgumų, spragų ir poreikių įvertinimą bei nacionalinio Pakto įgyvendinimo plano parengimą. Darbo grupę sudaro 12 institucijų atstovai, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius.
Žmogaus teisių užtikrinimas
Siekiant užtikrinti žmogaus teises, įgyvendinant pakte numatytas nuostatas, ypatingas dėmesys skiriamas prieglobsčio prašytojų, ypač pažeidžiamų grupių, tokių kaip nepilnamečiai ir šeimos su vaikais, teisių apsaugai.
Stiprinamos tarptautinės apsaugos prašytojų teisės į informaciją, kad prašytojai laiku susipažintų su savo teisėmis ir pareigomis.
Tarptautinės apsaugos prašytojams suteikiama teisė į nemokamas teisines konsultacijas. Taip pat, jie toliau turės teisę gauti advokato pagalbą ir atstovavimą teikiant apeliacinį skundą.
Visiems nelydimiems nepilnamečiams numatoma skubiai paskirti atstovą, kuris rūpintųsi, kad būtų paisoma vaiko interesų. Paminėtina, jog siekiant užkirsti kelią vaikų dingimui, vaikams nuo šešerių metų taikoma pirštų atspaudų ėmimo procedūra. Taip pat nustatomos griežtesnės garantijos, užtikrinančios sulaikymo alternatyvas.
Siekiant stebėti pagrindinių teisių užtikrinimą pirminio tikrinimo ir prieglobsčio pasienio procedūros metu, valstybės narės turės sukurti nepriklausomos pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmą.
„Esame stipresni migracijos ir prieglobsčio srityje – tiek saugodami savo sienas, tiek geriau apsaugodami pagrindines prieglobsčio prašytojų ir pažeidžiamų asmenų teises“, – pabrėžia Ylva Johansson.
Migracijos ir prieglobsčio pakto reglamentai įsigaliojo 2024 m. birželį, tačiau bus pradėti taikyti po 2 metų pereinamojo laikotarpio – 2026 m. birželį.