Naujienos

EMN tyrimas gilinasi į laikinosios apsaugos gavėjų iš Ukrainos integraciją į darbo rinką EMN šalyse narėse ir stebėtojo statusą turinčiose šalyse. Tyrime nagrinėjamos užimtumo tendencijos, politiniai prioritetai ir priemonės, kuriomis siekiama palengvinti perkeltųjų asmenų iš Ukrainos integraciją į priimančiųjų šalių darbo rinkas.

Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino didelį migracijos srautą į ES. Eurostato duomenimis, iki 2023 m. lapkričio daugiau kaip 4,27 mln. iš Ukrainos pabėgusių ne ES piliečių buvo suteikta laikina apsauga. Vokietija, Lenkija ir Čekija priėmė apie 60 proc. šių asmenų. Dauguma laikinosios apsaugos gavėjų – ukrainiečiai, iš kurių didelę dalį sudarė suaugusios moterys.

Siekiant supaprastinti integracijos procesą, aktyvuota Laikinosios apsaugos direktyva, kuri laikinosios apsaugos gavėjams suteikia galimybę įsidarbinti ir užsiimti savarankiška veikla. Taip pat, Europos Komisija pristatė ukrainiečiams pritaikytą Trečiųjų šalių piliečių įgūdžių nustatymo ES šablono versiją, palengvinančią jų įsitraukimą į darbo rinką.

Tyrime nagrinėjamos svarbiausios demografinės ir socio-ekonominės laikinosios apsaugos gavėjų charakteristikos, reikšmingos integravimuisi į darbo rinką. Taip pat analizuojami integracijos į darbo rinką duomenys ir apžvelgiamos EMN valstybių ir stebėtojų statusą turinčių šalių vykdomos integracijos supaprastinimo priemonės.

EMN valstybių narių ir stebėtojų statusą turinčių šalių duomenimis, laikiną apsaugą gavusių asmenų išsilavinimo lygis yra aukštas – kai kuriose šalyse daugiau kaip 60% laikinąją apsaugą gavusių asmenų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Pastebimi skirtumai tarp laikinosios apsaugos gavėjų ankstesnio darbo Ukrainoje ir darbo priimančiose šalyse. Teigiama, jog šiuos skirtumus lemia kvalifikacijos pripažinimas, kalbos barjerai ir nežinoma buvimo trukmė. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, ankstyva laikinosios apsaugos gavėjų integracija į darbo rinką rodo daug žadančias tendencijas – kai kuriose šalyse užimtumo lygis viršija 60%.

Tematiniame pranešime aptariami integracijos į darbo rinką būdai – individualios konsultacijos, vieno langelio principu teikiamos paslaugos bei konkretiems sektoriams skiriamos iniciatyvos.

Priimančiosios šalys įgyvendina vadinamąsias pereinamojo laikotarpio priemones, kuriomis siekiama padėti laikinosios apsaugos gavėjams pereiti nuo bedarbystės prie finansinio savarankiškumo. Sėkmingai integracijai į darbo rinką būtina mažinti kalbos barjerus ir kvalifikacijos skirtumus. Verta paminėti, jog daugelyje šalių dalyvavimas šiose integracijos iniciatyvose yra savanoriškas.