Naujienos

Globalių iššūkių metai. Kas pasikeitė Lietuvos migracijos sistemoje 2022 m.?

2023 03 09


Praėjusiais metais karas Ukrainoje ir iš Baltarusijos tebesitęsiantys neteisėtų migrantų srautai darė didžiausią poveikį migracijos situacijai Lietuvoje. Šių globalių iššūkių sukelti teisės ir politikos pokyčiai buvo apžvelgti 2022 m. metinėje migracijos ir prieglobsčio ataskaitoje. Ataskaita ruošta Europos migracijos tinklui (EMN) bendradarbiaujant su nacionaliniais ekspertais, o ekstremalioji situacija, nepaprastoji padėtis ir laikinoji apsauga įvardinti svarbiausiais 2022 m. įvykiais.  

2021 m. vasarą visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija išliko visus 2022 m. Pagal metų pradžioje įsigaliojusius Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, ekstremaliosios situacijos metu galiojo griežtesnės nuostatos prieglobsčio prašytojų prašymų pateikimui, atvykimui į šalį ar sulaikymui. Lietuva toliau vykdė apgręžimo politiką, kuri vasarą sulaukė neigiamo įvertinimo - šalies politiką pasienyje su Baltarusija kvestionavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Tuo pačiu rugpjūčio mėnesį baigtos fizinio barjero prie sienos su Baltarusija statybos, įrengiant maždaug 550 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio užtvaras. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, apgręžimo politika kartu su fizinio barjero statybomis leido sustabdyti neteisėtų migrantų srautus iš Baltarusijos. Pasieniečių duomenimis, 2022 m. buvo apgręžti 11 211 į Lietuvą bandę patekti neteisėti migrantai.    

Reaguojant į atvirą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui, 2022 m. vasario 24 d. Prezidento dekretu visoje Lietuvos teritorijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Įvesdamas nepaprastąją padėtį, Prezidentas Gitanas Nausėda komentavo: „[..] privalome daryti viską, kad saugumas būtų garantuotas be menkiausių abejonių“. Dėl šios priežasties nepaprastosios padėties metu įvestas transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas pasienio ruože, o nepaprastųjų priemonių taikymui nurodyta pasitelkti Lietuvos kariuomenę.   

Vėlesniais nutarimais Seimas iki rugsėjo 15 d. pratęsė nepaprastosios padėties galiojimą visoje Lietuvos teritorijoje, o nuo rugsėjo 16 d. nustatė nepaprastosios padėties galiojimą visame pasienio ruože su Baltarusija ir Rusija. Nutarimais taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga ir numatytas užsieniečių vizų režimo sugriežtinimas, sustabdant Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą. Be to, rugsėjo 19 d. apribotas Rusijos piliečių patekimas į Lietuvos teritoriją. Nuo to laiko, įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai. 

Metinėje migracijos ir prieglobsčio ataskaitoje pažymima, kad ekstremalios situacijos pratęsimas ir nepaprastosios padėties įvedimas buvo išskirtiniai įvykiai, turėję didelį poveikį migrantams ir visai migracijos valdymo sistemai. Tačiau bene didžiausią poveikį migracijos ir prieglobsčio srityje turėjo Europos Sąjungos lygiu įvesta laikinoji apsauga nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. 

Kovo mėnesį Europos Tarybai priėmus sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, Vyriausybė nutarė metams suteikti laikinąją apsaugą Lietuvoje apsistojusiems Ukrainos karo pabėgėliams, pradedant nuo 2022 m. kovo 4 d. Be to, balandžio 27 d. Vyriausybė nusprendė pritarti iki 2 000 nuo karo bėgančių ukrainiečių perkėlimui iš Moldovos. 2023 m. sausio 16 d. nutarimu laikinosios apsaugos galiojimas pratęstas dar metams.  

Per praėjusius metus Lietuvoje užregistruoti 72 496 Ukrainos karo pabėgėliai, iš kurių absoliuti dauguma buvo Ukrainos piliečiai. Ukrainiečiams sukurta išskirtinai palanki priėmimo (registracijos, apgyvendinimo) ir integracijos (įdarbinimo, paramos, mokymo) sistema. Ukrainiečių integracijos į darbo rinką aspektu Lietuva apskritai išsiskiria iš kitų šalių – mūsų šalyje daugiau nei pusė darbingo amžiaus nuo karo bėgančių ukrainiečių jau yra įsidarbinę.   

Daugiau informacijos apie kitus svarbius migracijos ir prieglobsčio teisės ir politikos pokyčius rasite nacionalinės ataskaitos klausimyne. Apibendrinta ataskaita apie esminius pokyčius ir tendencijas visose EMN šalyse bus parengta vasarą.