Naujienos

Naujoji Europos migracijos tinklo (EMN) studija pateikia 25-iose Bendrijos narėse ir Norvegijoje taikomos politikos ir vyraujančios praktikos apžvalgą apie trečiųjų šalių piliečių, valstybėse neteisėtai esančių ilgą laiką, situaciją. Dėmesys kreipiamas tiek atvejamas, kai asmenys negali būti grąžinti dėl teisinių ar praktinių kliūčių, tiek situacijoms, kada valdžios institucijos neturi informacijos apie neteisėtą asmenų buvimą valstybės teritorijoje.

Kaip žinia, pagrindiniai ilgą laiką neteisėtai valstybių teritorijose esančių migrantų paslaugų teikėjai yra nacionalinės valdžios institucijos ir savivaldybės, kurioms talkina nevyriausybinės organizacijos. Visgi, atlikta studija parodė, kad vyriausybių ir vietos savivaldybių veiksmuose matomi ryškūs nesuderinamumai. Centrinės valdžios institucijos yra atsakingos už nacionalinių migracijos politikos tikslų įgyvendinimą, todėl siekia užkirsti kelią migrantų neteisėtam buvimui valstybėje ir bando užtikrinti grąžinimo sprendimų įgyvendinimą. Savo ruožtu savivaldybės daugiausiai dėmesio kreipia praktinėms problemoms, susijusiomis su neteisėtu migrantų buvimu, garantuojant bazinių viešųjų paslaugų teikimą.

Studijoje taip pat identifikuojamos valstybių gerosios praktikos, kaip konsultavimas grįžimo klausimais ir migrantų neteisėto buvimo prevencija suvaržant kai kurias teises, tuo pačiu užtikrinant humanišką elgesį su visais asmenimis, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso. Galiausiai, įvertinamas ir koronaviruso pandemijos poveikis ilgą laiką neteisėtai šalyje esančių migrantų situacijai Europos Sąjungoje.