Naujienos

Pasaulyje prasidėjusi koronaviruso pandemija privertė pergalvoti ne vieną valstybių taikomą praktiką. Ne išimtis ir prieglobsčio sritis, kurioje pandemijos laikotarpiu vis sparčiau įgyvendinti skaitmenizacijos procesai. Suvokiant išaugusį efektyvaus duomenų valdymo poreikį, naujoji Europos migracijos tinklo (EMN) studija pateikia palyginamą informaciją apie šioje srityje valstybėms kylančius iššūkius ir taikomas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti efektyvų prieglobsčio procedūros veikimą. 

EMN studijoje pavadinimu „Tikslus, laiku, suderintas? Duomenų tvarkymas vykdant prieglobsčio procedūrą“ tiriama, kaip skirtingose prieglobsčio procedūros fazėse (priėmimo, registracijos, apgyvendinimo ir prašymo nagrinėjimo) Bendrijos narėse ir Norvegijoje valdomi duomenys. Analizė atliekama 2014-2020 m. laikotarpyje, kuriame apžvelgiama susidariusi situacija ir pristatomi svarbiausi pokyčiai, kuriais bandyta užtikrinti turimų duomenų dalinimąsi tarp institucijų, įgyvendinančių prieglobsčio politiką.   

Tyrimo rezultatai parodė, kad prieglobsčio procedūros metu duomenys apie asmenis, norinčius gauti prieglobstį, surenkami gyvų pokalbių metu, jiems užpildant klausimynus ar valstybinėms institucijoms taikant elektroninius įrankius, kurių pagalba paimami asmenų biometriniai duomenys. Be šių priemonių keliose Europos Sąjungos (ES) valstybėse taikomi ir kiti inovatyvūs metodai. Pavyzdžiui, duomenys apie prieglobsčio prašytojus gaunami pasitelkiant socialinių tinklų, mobiliųjų įrenginių ar net dirbtinio intelekto analizes.

Galiausiai, atlikta EMN studija atskleidė, kad norėdamos užtikrinti efektyvų prieglobsčio procedūrų valdymą, Sąjungos valstybės narės ieško būdų, kurie leistų sklandžiai atlikti kryžminę apie prieglobsčio prašytojus gautų duomenų patikrą europiniu lygiu. Tokios politikos Bendrijoje siekiama tikintis sumažinti valstybėms tenkančius administracinius kaštus bei ieškant priemonių, galinčių užtikrinti duomenų prieinamumą ES.