Naujienos

Pastaraisiais metais migracijos tema tapo neatsiejama Europos Sąjungos (ES) politinės darbotvarkės dalimi, kurios aktualumas dar labiau išryškėjo Bendrijai susiduriant su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. 2022 m. darbuotojų trūkumas labiausiai jautėsi statybų ir sveikatos priežiūros sektoriuose, neigiamos tendencijos pastebimos gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos profesijose.

Svarbu paminėti, kad ES šalys pralaimi konkurencinę kovą globalioje talentų rinkoje. Nepaisant aukšto pragyvenimo lygio ir prieinamų darbo galimybių, aukštą pridėtinę vertę kuriantys profesionalai savo tikslo šalimis dažniau renkasi Naująją Zelandiją, Australiją, JAV ar Kanadą nei Senojo žemyno šalis. Dėl šios priežasties Europos Komisija pabrėžia, jog ateityje ES konkurencingumas priklausys nuo jos gebėjimo pritraukti geriausius talentus iš viso pasaulio, sukuriant jiems palankią aplinką.

Lietuvoje atsispindi ES lygiu pasireiškiantys dėsningumai. Nors šiuo metu mūsų šalis yra išdavusi 125 tūkstančius leidimų gyventi darbo pagrindu, tačiau šalyje vis dar trūksta vairuotojų, kvalifikuotų specialistų sveikatos, mokymų, inžinerijos specialybėse, trūksta mašinų įrenginių operatorių, informacinių ir komunikacinių technologijų ir kitų aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesionalų. Kaip Lietuvai sekasi naviguoti šiame kintančiame darbo migracijos kontekste? Kokių pamokų galėtume išmokti iš kitų šalių bandant pritraukti trūkstamus darbuotojus? Apie tai Europos migracijos tinklo (EMN) surengtoje tarptautinėje konferencijoje diskutavo darbo migracijos ekspertai iš Čekijos, Vokietijos, Filipinų, Lietuvos bei kitų šalių.

Globalių talentų pritraukimas – nuo įtraukių istorijų iki institucinių reformų

Mažoms valstybėms, kaip Lietuva, norint būti konkurencingomis ES ir pasaulyje reikia talentų. Pasak „Work in Lithuania“ atstovės, konkuruodamos dėl talentų pritraukimo mažos valstybės net turi savų pranašumų, teikiant visapusišką integracijos pagalbą aukštos kvalifikacijos specialistams tiek prieš atvykstant, tiek jau atvykus į šalį. Lietuvos atveju pritraukti talentus bandoma inovatyviais būdais. Iliustratyviu pavyzdžiu išskirtos „Work in Lithuania“ pasitelkiamos įtraukios reklaminės kampanijos, kuriomis užsienio specialistai kviečiami atvykti į Lietuvą.

Atitinkamai Vokietijos ir Čekijos institucijų atstovai dalinosi savo šalių patirtimis siekiant spręsti atsirandančius darbo jėgos trūkumus. Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas nagrinėjo Vokietijoje neseniai priimtą imigracijos įstatymą, kuriuo norima spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą šalyje. Tarp kitų pakeitimų priimtas įstatymas numato, jog dvejų metų praktinę patirtį turintys nereglamentuojamų profesijų darbuotojai nuo šiol gali dirbti Vokietijoje, iš jų nereikalaujant oficialaus kvalifikacijos pripažinimo. Jiems pakanka turėti diplomą ar panašią profesinę kvalifikaciją, pripažįstamą šalyje, kurioje kvalifikacija buvo suteikta.

Čekijos darbo ir socialinių reikalų ministerijos atstovė pasidalino Čekijos vyriausybės planais, kuriais valstybėje bus bandoma spręsti darbo jėgos trūkumą. Pasak jos, siekiant diferencijuoti aukštos kvalifikacijos užsieniečių patekimą į šalies darbo rinką, Čekijoje bus įvesta taškais pagrįsta sistema. Planuojama įvesti sistema pirmenybę teiks užsieniečiams, turintiems didesnį potencialą prisidėti prie valstybės ekonomikos vystymo.

Pritraukiant užsieniečius šalys nepamiršta jų teisių užtikrinimo

Pritraukiant trūkstamą darbo jėgą iš užsienio kartu reikia priemonių, užtikrinančių migrantų teises. Šią mintį plėtojo Tarptautinės migracijos organizacijos ekspertas. Ekspertas pristatė Tarptautinės migracijos organizacijos ir Italijos nacionalinės darbo inspekcijos plėtojamą projektą, kuriuo norima užkirsti kelią darbo migrantų iš trečiųjų šalių išnaudojimui. Vystomo projekto veiklos apima Tarptautinės migracijos organizacijos specialistų pagalbą ir įgūdžių gerinimo mokymus Italijos valdžios institucijoms, informacines kampanijas apie nelegalaus darbo žalą bei bendradarbiavimą su privataus sektoriaus įmonėmis.

Savo įžvalgomis taip pat pasidalino Filipinų migrantų darbuotojų departamento atstovas, supažindinęs konferencijos dalyvius su Filipinų valdžios skatinama darbo užsienyje programa. Plėtojama programa vysto visapusišką repatriacijos procesą, kuomet filipiniečių darbuotojams sukuriamos galimybės didinti savo turimas kompetencijas užsienyje, tuo pačiu skatinant jų grįžimą į šalį.

Galiausiai konferenciją apibendrino Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis. „Valstybėms būtina aiški migracijos politika darbo rinkos atžvilgiu, reikia kalbėti apie tai, kaip vyksta procesai ir kokių sprendimų valstybėms reikia, kad darbo rinka būtų užpildyta. Ypač svarbu žinoti koks yra valstybės migracijos politikos tikslas, o sprendimai būtų priimami vadovaujamasi tyrimais ir duomenimis“, – pabrėžė E. Bingelis.

EMN Lietuva konferencija vyko balandžio 24 d. Vilniuje. Tai pirmasis renginys, kuris vyko kartu su Prahos proceso šalimis. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 100 dalyvių iš 30 skirtingų valstybių.