Studijos
Šioje studijoje analizuojama Lietuvos prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja politika. Tyrime apžvelgiamas tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas, aukų apsauga ir prevencinės priemonės.
Studijoje siekiama apžvelgti Laikinosios apsaugos direktyvos taikymą 2023 m. Tyrime detalizuojama laikinosios apsaugos gavėjų padėtis, supažindama su EMN valstybėms narėms kylančiais iššūkiais ir pasidalinama gerosiomis patirtimis.
Studijoje nagrinėjama, kaip tarptautinės apsaugos prašytojams pavyksta integruotis į darbo rinką. Atliktame EMN tyrime apžvelgiamas tarptautinės apsaugos prašytojų įdarbinimas ir savarankiškas darbas, taip pat paramos priemonės, skirtos integracijai į darbo rinką ir savarankiško užimtumui didinimui.
Studijoje įvertinama ar ir kiek Lietuvoje kreipiamas dėmesys į moteris migrantes iš trečiųjų šalių formuojant integracijos politikas ir priemones. Tikslui įgyvendinti apžvelgiami nacionaliniame lygmenyje prieinami tyrimai ir pristatoma naujausia Eurostato statistika.
Studijoje pristatoma visapusiška teisės aktų ir taikomų praktikų apžvalga, kuria nagrinėjamas sulaikymo ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas Lietuvoje įgyvendinant tarptautinės apsaugos ir grąžinimo priemones.
Ataskaitoje apžvelgiamas ES valstybėse narėse ir Norvegijoje 2020 m. padarytas progresas įgyvendinant 2017 m. Komunikato dėl vaikų migrantų apsaugos rekomendacijas.
Studijoje apžvelgiamos ES narėse ir Norvegijoje taikomos politikos priemonės ir vyraujančios praktikos, skirtos spręsti valstybėse ilgą laiką neteisėtai esančių trečiųjų šalių migrantų situaciją.
Studija siekiama ištirti, kaip skirtingose prieglobsčio procedūros fazėse (priėmimo, registracijos, apgyvendinimo ir prašymo nagrinėjimo) Bendrijos narėse ir Norvegijoje yra valdomi duomenys.
Tyrime aiškinamasi, kokį poveikį COVID-19 pandemija turėjo Lietuvos aukštosioms mokykloms, dirbančioms su tarptautiniais studentais iš trečiųjų šalių. Šiam tikslui atlikti giluminiai interviu su šių sričių ekspertais.
2017 m. kovo 16 d. į Lietuvos nacionalinę teisę perkėlus sezoninių darbuotojų direktyvą (2014/36/ES), ženkliai padidėjo atvykstančiųjų dirbti sezoninius darbus užsieniečių skaičius. Būtent todėl studija siekiama apžvelgti Lietuvos patirtis, susijusias su sezoninių darbuotojų iš trečiųjų šalių pritraukimu ir apsauga.
Studijoje siekiama pristatyti Lietuvoje egzistuojančias politikas, skirtas užtikrinti trečiųjų šalių piliečių integraciją į darbo rinką. Tyrime taip pat apžvelgiamos teigiamos integracijos į darbo rinką praktikos, įgyvendinamos viešajame ir privačiame sektoriuose.
Šioje studijoje apžvelgiamos Lietuvoje taikomos priemonės ir praktikos, kuriomis siekiama pritraukti ir išlaikyti trečiųjų šalių studentus. Studijoje taip pat apžvelgiami iššūkiai ir geroji patirtis išlaikant trečiųjų šalių studentus.
Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kodėl ne ES studentai rinkosi Lietuvą kaip studijų kryptį, kaip jie vertina studijas, imigracijos procesą ir ar planuoja likti po studijų Lietuvoje.
Lietuva vidutiniškai per metus gauna apie 350-400 prašymų suteikti prieglobstį. Daugiausia prašymų pateikia Gruzijos, Ukrainos, Rusijos, Afganistano ir Irako piliečiai. Teigiamų sprendimų dalis siekia apie 30-35 proc. Šioje studijoje pateikiamas asmenų, kuriems prieglobstis nėra suteikiamas, grąžinimo į kilmės valstybę vertinimas.
Studijoje apžvelgiamas trečiųjų šalių piliečių, kurie pažeidė teisėto atvykimo ir buvimo Lietuvoje sąlygas, sulaikymas ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas.
Šios studijos tikslas yra apžvelgti neteisėtos imigracijos į Lietuvą situaciją, pagrindinius metodus bei pristatyti kovos su neteisėta imigracija būdus.
Ši studija – tai pirmas tokio pobūdžio bandymas apžvelgti ir įvertinti situaciją, įstatyminę bazę bei identifikuoti praktines problemas, kylančias tiriant fiktyvias santuokas. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje nustatoma palyginti nedaug fiktyvių santuokų atvejų (15-20 per metus). Tačiau maži skaičiai gali būti susiję ir su tokių atvejų identifikavimo sunkumais.
Šia studija apžvelgiamos prieglobsčio prašančių asmenų priėmimo ir gyvenimo sąlygos Lietuvoje. Studijoje pateikti apibendrinti statistiniai duomenys apie prieglobsčio prašančių asmenų tautybę, gaunamas išmokas, gyvenimo Užsieniečių registracijos centre trukmę, prieinamas paslaugas ir kt.
Šioje studijoje apžvelgiama prieglobsčio gavėjų integracijos sistema Lietuvoje, didžiausi kylantys iššūkiai, jų priežastys ir galimi sprendimo būdai.
Trečiųjų šalių piliečiai, atvykę vienu imigraciniu kanalu, pasikeitus situacijai ar aplinkybėms gali siekti savo teisinį statusą pakeisti. Galimybė keisti imigracinį statusą leidžia lanksčiai reaguoti į besikeičiančią situaciją migracijos srityje. Ši 2015 m. EMN studija apžvelgia užsieniečių teisinio statuso keitimo galimybes Lietuvoje.
Šioje studijoje pateikiama informacija apie tai, kaip ES valstybės narės reagavo į 2014-2016 m. išaugusius migracijos srautus: kaip keitėsi jų politika, kokių atsakomųjų priemonių buvo imtasi ir kaip tai padėjo suvaldyti migracijos srautus.
Šioje studijoje apžvelgiama Lietuvos darbo migracijos politika, analizuojami darbo jėgos trūkumo nustatymo ir prognozės metodai ir pateikiama statistinė informacija apie trečiųjų šalių piliečių darbą Lietuvoje.
Šia studija siekiama informuoti Europos Sąjungos valstybes nares ir Europos Komisiją apie skirtingas priemones, kurių imamasi valstybėse narėse ir Norvegijoje, siekiant užtikrinti neteisėtų migrantų informuotumą apie grįžimo galimybes, ypatingą dėmesį skiriant savanoriškam grįžimui ir savanoriško grįžimo pagalbai.
Šia studija siekiama apžvelgti trečiųjų šalių piliečių, kurie gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi laikiną arba nuolatinį leidimą gyventi, teisines ir administracines galimybes gauti socialines ir sveikatos apsaugos paslaugas.
Šioje studijoje pristatoma į Lietuvą atvykstančių nelydimų nepilnamečių situacija (motyvai, šalys, apgyvendinimas ir globa Lietuvoje). Atkreipiamas dėmesys į nelydimų nepilnamečių, kurie nesikreipia dėl prieglobsčio arba kurie sulaukia pilnametystės, situaciją. Studijoje aptarta ir prieglobsčio prašytojų pasišalinimo iš Pabėgėlių priėmimo centro problema.
Studijoje pristatoma vizų režimo liberalizavimo paskirties šalims analizė. Suteikiamos įžvalgos apie teigiamas ir neigiamas tendencijas 25 ES šalyse ir Norvegijoje po vizų režimo liberalizavimo Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos piliečiams.
2006-2011 m. apie 50 proc. prieglobsčio prašytojų nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Šioje studijoje apžvelgiama, kokie teisės aktai, metodai ir priemonės yra taikomi, siekiant nustatyti prieglobsčio prašytojų tapatybę.
Ši studija nagrinėja užsieniečių įmonių savininkų, investuotojų ir kitų verslo atstovų, kurių skaičius nuo 2010 m. pastoviai auga, atvykimą į Lietuvą. Didelis dėmesys skiriamas 2014 m. lapkritį priimtiems įstatymo pakeitimams, kuriais sugriežtinta leidimų laikinai gyventi išdavimo užsienio verslininkams tvarka.
Atliktame tyrime pateikiama Lietuvos gyventojų nuomonė apie darbo migrantus iš trečiųjų šalių. Apklausa parodė, kad imigraciją teigiamai vertina 19% Lietuvos gyventojų.
Šioje studijoje siekiama įvertinti užsieniečių verslininkų ir investuotojų pritraukimo į Lietuvą politiką, praktiką ir galimybes bei tiesiogines šio proceso sąsajas su migracija. Studija atlikta pagal Europos migracijos tinklo gaires, papildant jas sociologinio tyrimo duomenimis.
Lietuvoje per metus vidutiniškai išduodama ir pakeičiama apie 5 000 leidimų laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, o tai sudaro apie 30-35 proc. visų leidimų laikinai gyventi. Šis skaičius apima visus užsieniečius, kurie atvyksta šeimos susijungimo pagrindu pas teisėtai Lietuvoje gyvenantį užsienietį arba LR pilietį. 2015 metais buvo išduota 5 704 LLG šeimos susijungimo pagrindu.
Studijoje apžvelgiama Lietuvos imigracijos strategija pritraukiant aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių bei analizuojama, kaip buvo perkelta „Mėlynosios kortelės“ direktyva.
Studijoje analizuojama studentų iš trečiųjų šalių pritraukimo politika ir priemonės Lietuvoje, identifikuojamos kylančios problemos bei galimi piktnaudžiavimo atvejai.
Šis tyrimas siekė išsiaiškinti, kaip Lietuvoje jaučiasi ne-ES šalių studentai, kokias teigiamas ir neigiamas puses jie mato atvykdami ir gyvendami Lietuvoje bei pateikti rekomendacijas, ką būtų galima daryti, kad į Lietuvą atvyktų daugiau tokių studentų.
Studijos tikslas yra apžvelgti vizų išdavimo mechanizmą Lietuvoje bei naujausius pokyčius, analizuoti sąryšį tarp vizų politikos ir imigracijos srautų, ypatingą dėmesį skiriant nelegalios imigracijos prevencijai.
Šioje studijoje siekiama pristatyti Lietuvoje taikomas draudimo atvykti užsieniečiams nustatymo taisykles bei įvertinti, kaip plačiai taikomi readmisijos susitarimai.
Šis tyrimas pristato pagal ES programas perkeliamų užsieniečių pirmas patirtis Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad sėkmingai integracijai reikalinga ieškoti naujų sprendimų, ypač dėl laikino būsto suteikimo, lietuvių kalbos mokymo ir darbo.
Šioje studijoje pristatomi Lietuvoje naudojami metodai nustatyti tapatybę. Aptariami iškylantys tapatybės nustatymo klausimai prieglobsčio procedūros metu, sprendžiant leidimų laikinai gyventi ir vizų išdavimų metu, taip pat vykdant grąžinimo procedūras.
Šioje studijoje pristatomi Lietuvoje naudojami metodai nelydymų nepilnamečių atžvilgiu, pateikiama jų situacijos, priežiūros, integracijos bei gražinimo procedūros apžvalga, priemonės, kurių imamasi nelydimiems nepilnamečiams dingus iš priežiūros įstaigų.
Vidutiniškai per metus Lietuva priima apie 1500 sprendimų dėl grąžinimo. Absoliuti dauguma sprendimų (87-90 proc.) yra įvykdoma ir neteisėtai esantys užsieniečiai išvyksta iš Lietuvos per nustatytą terminą. Šioje studijoje aprašoma grąžinimo procedūra Lietuvoje ir kaip ji atitinka ES taisykles ir standartus.
Studijoje apžvelgiama darbdaviui tenkanti atsakomybė už nelegalų (neteisėtą) darbą, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims, taip pat suponuoja kitus ūkio subjektų ar asmenų veiklos suvaržymus. Studijoje nurodomos ir pasekmės užsieniečiams, gresiančios leidimo gyventi arba vizos panaikinimu, gražinimu ar išsiuntimu iš šalies.
EMN tyrime apžvelgiami migracijos keliai Lietuvoje, kuriais gali pasinaudoti startuoliai ir inovatyvūs verslininkai iš užsienio.