2019-09-18: ES pagrindinių teisių agentūra paskelbė leidinį, kuriame pristatomos rekomendacijos Valstybėms narėms dėl nelydimų nepilnamečių grąžinimo
2019-09-11: Rugsėjo 8-9 d. vyko tarpparlamentinė konferencija prieglobsčio ir imigracijos klausimais
2019-09-06: Kviečiame užpildyti renginio „Užsienio studentai Lietuvoje: patirtis ir ateitis“ vertinimo anketą
2019-09-06: Rugsėjo 5 d. vyko Tarptautinės migracijos organizacijos ir Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) organizuota konferencija „Užsienio studentai Lietuvoje: patirtis ir ateitis“. Jos metu buvo pristatyti Europos migracijos tinklo ir ŠMPF tyrimų rezultatai, aptarti užsienio studentų pritraukimo, gyvenimo, studijų ir įsidarbinimo Lietuvoje klausimai ir pasiūlytos priemonės užsienio studentų integracijai gerinti.
2019-09-04: Tyrimų pristatymas ir diskusija „Užsienio studentai Lietuvoje: patirtis ir ateitis“ jau rugsėjo 5 d. Pagrindinis Lietuvos koziris pritraukiant užsienio studentus – šalies priklausymas ES ir visoje ES pripažįstamas aukštojo mokslo diplomas. Mažesnis šalies patrauklumas, lyginant su Vakarų Europos šalimis, kompensuojamas labiau prieinama studijų kaina, o kaimyninių ne ES šalių studentams taip pat įtakos turi mentaliteto / kultūrinis panašumas. Tokius rezultatus atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro inicijuotas tyrimas. Dr. Audra Sipavičienė, TMO Vilniaus biuro vadovė pastebi, kad daugelis valstybių kryptingai siekia pritraukti kuo daugiau užsienio studentų, jų skaičius auga ir Lietuvoje. Nepaisant pozityvios dinamikos, nacionaliniu mastu apie trečiųjų šalių studentus turime nedaug informacijos - kaip studentai sužino apie studijas Lietuvoje, kodėl renkasi čia studijuoti, kaip jie jaučiasi, su kokiomis problemomis ar iššūkiais susiduria. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro reguliariai atliekami tyrimai yra bandymas užpildyti šią informacijos spragą. Kaip parodė 2018 m. pabaigoje atliktas tyrimas, prieš atvykdami į Lietuvą užsienio studentai dažniausiai nuogąstauja dėl kalbos barjero, kultūrinių skirtumų, finansų pakankamumo. Kultūrinius skirtumus geriausiai padeda įveikti draugai lietuviai, bendras gyvenimas bendrabutyje, o mažas anglų kalbos vartojimas visuomenėje vis dar matomas kaip nemaža Lietuvos problema. Pasak Igno Zoko, tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo, patys Lietuvos universitetai vertinami neblogai – tiek jų infrastruktūra, tiek personalo pagalba vertinama beveik 9 balais iš 10. Kiek prasčiau vertinama studijų kaina, tačiau turint omenyje kad Lietuvą dažniau pasirenka finansiškai jautrūs, norimose šalyse studijų negalintys sau leisti studentai, taip pat studentai iš mažiau turtingų kaimyninių šalių, šio vertinimo sureikšminti nereikėtų. Vienas didesnių iššūkių atvykstantiems studentams – migracijos biurokratinės procedūros, kurios trunka labai ilgai, be to, visi dokumentai iš užsieniečių reikalaujami pateikti lietuvių kalba. Pasak sociologo, nors dauguma atvykusių studentų patys moka už studijas ir formaliai turi teisę dirbti iki 20 val. per savaitę, realiai dirba tik trečdalis. Nemaža jų dalis dirba per atstumą arba internetu darbdaviams savo gimtosiose bei kitose užsienio valstybėse. Kliūtimi įsidarbinti Lietuvoje tampa lietuvių kalbos nemokėjimas. Studijų metu dauguma studentų verčiasi su gana nedideliais biudžetais: pusė jų per mėnesį išleidžia iki 300 Eur, trečdalis - iki 500 Eur. Dr. Audra Sipavičienė pastebi, kad Lietuva dar neišnaudoja galimybės išlaikyti talentingus ar paklausias specialybes turinčius studentus Lietuvoje: nors kas antras studentas norėtų arba bent svarstytų galimybę pasilikti Lietuvoje po studijų, kitame projekte „Kurk Lietuvai“ atliktas tyrimas parodė, kad realiai po studijų Lietuvoje lieka tik apie 7 proc. šių studentų. Neramina ir tai, kad tik šiek tiek daugiau nei pusė studentų iki tyrimo žinojo apie galimybę po studijų pasilikti Lietuvoje. Pasak TMO Vilniaus biuro vadovės, žiūrint į šią temą valstybiškai, užsienio studentų pritraukimo politika šiai dienai yra pačių universitetų iniciatyvų visuma, bet ne kryptinga valstybės politika. Nėra nei bendros vizijos, nei šį procesą koordinuojančios institucijos. Nesant tokios politikos Lietuva neišnaudoja savo potencialo svarbioje paslaugų eksporto srityje, nors reikia pripažinti, kad atskiri universitetai yra nemažai nuveikę ir sukaupę reikiamos patirties – t.y. ne tik sugeba pritraukti šiuos studentus, bet ir tinkamai jais pasirūpinti. „Sieksime, kad universitetai aktyviau dalintųsi gerąja praktika ir patys aktyviai dalyvausime procese, nes tiesioginė konkurencija tarp Lietuvos universitetų šiuo atveju labai nedidelė – globaliame pasaulyje dauguma studentų renkasi tarp skirtingų šalių aukštųjų mokyklų, o nauda gali būti reikšminga: didelė užsienio studentų bendruomenė leidžia geriau jaustis čia studijuojantiems studentams bei rekomenduoti studijas kitiems, auga pačių studijų anglų kalba kokybė“ – ateities planus vardija dr. A.Sipavičienė. Registracija į konferenciją
2019-09-03: Tarptautinė migracijos organizacija ir Švietimo mainų paramos fondas kviečia į rugsėjo 5 d. organizuojamą konferenciją „Užsienio studentai Lietuvoje: patirtis ir ateitis“. Konferencijos metu bus pristatyti tyrimų rezultatai bei diskutuojama apie užsienio studentų svarbą Lietuvos aukštajam mokslui, šaliai ir jos ateičiai. Organizuojamos dvi diskusijos sesijos - užsienio studentų pasitenkinimo studijų kokybe bei perspektyvų dirbti ir gyventi Lietuvoje baigus studijas klausimais. Registracija čia
2019-09-03: Europos Sąjunga paskelbė 9 mln. dolerių humanitarinės pagalbos paketą perkeltoms šeimoms Mianmare
2019-08-19: IOM praneša, kad per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Viduržemio jūra Europą pasiekė 43,584 migrantai – 31 procentu mažiau nei praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu
2019-08-13: Per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius prašymų suteikti prieglobstį ES padaugėjo 10%, rodo EASO pristatyti duomenys
2019-08-08: Europos Komisija patvirtino 127 mln. eurų pagalbą pabėgėliams Turkijoje Tai yra bendras 6 mlrd. eurų įsipareigojimas padėti Turkijai įveikti pabėgėlių krizę, prasidėjusią 2015 m.
2019-08-05: TMO Globalios migracijos duomenų analizės centras (GMDAC) pristatė pagrindinius migracijos rodiklius
2019-07-22: Helsinkyje vyko ES vidaus reikalų ministrų susitikimas, kurio metu aptarti migracijos politikos ateities prioritetai Neformalaus vidaus reikalų ministrų susitikimo Helsinkyje metu aptartos visoms ES šalims aktualios temos - hibridinių grėsmių keliami iššūkiai, ES vidaus saugumo ir migracijos politikos ateities prioritetai ir efektyvaus Šengeno sistemos funkcionavimo prielaidos. Lietuva pabrėžė poreikį ir toliau dėti aktyvias pastangas krizių prevencijai ir ieškoti sprendimų tvariam migracijos valdymui. ES šalys sutaria dėl poreikio stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis readmisijos srityje ir akcentuoja, kad efektyvus prieglobsčio ir grąžinimo sistemų veikimas bei ES išorės sienų valdymas yra lemiamas veiksnys tinkamam Šengeno erdvės funkcionavimui.
2019-07-16: Seimas įteisino galimybę užsieniečiams gauti e. rezidento statusą. Toks statusas leis jiems elektroniniu būdu steigti įmones, atidaryti sąskaitas banke ar deklaruoti mokesčius.
2019-07-15: Eurostat statistika dėl imigracijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo
2019-07-12: Frontex praneša, kad birželio mėnesį neteisėtų ES sienų kirtimo atvejų padaugėjo, lyginant su praėjusiu mėnesiu – nustatyti 8 300 atvejai. Tačiau lyginant 2018 m. ir 2019 m. pirmuosius pusmečius, neteisėtai ES sieną kirsti bandė 42 000 asmenimis mažiau. 