2019-04-25: Sugrįžtančių daugėja – kaip į juos žiūri darbdaviai? Užsitęsusi nežinia dėl „Brexit“ bei augantys atlyginimai Lietuvoje tautiečius, gyvenančius Jungtinėje Karalystėje, verčia grįžti prie klausimo – grįžti ar dar ne. Darbdaviai vis palankiau vertina sugrįžėlius ir išskiria jų teigiamas savybes. Tiesa, ilgai pragyvenę svetur Lietuvos darbo rinkoje susiduria su problemomis.
2019-03-27: ES stabdo patruliavimo prie Libijos krantų misiją „Sophia“, pradėtą per 2015 metų pabėgėlių krizę. Kadangi šalims narėms nepavyko susitarti dėl naujos išgelbėtų migrantų pasidalijimo sistemos, operacija „Sophia“ Viduržemio jūroje kol kas bus vykdoma tik iš oro. Libijos pakrančių apsaugos darbuotojai tuo tarpu bus apmokomi ir toliau. Sprendimas priimtas antradienio vakarą po derybų Politikos ir saugumo politikos komitete. Jis kol kas galios šešis mėnesius. Sprendimą iki trečiadienio vidudienio dar galima vetuoti. Tačiau kad tuo bus pasinaudota, labai mažai tikėtina, nes operacija tada mėnesio pabaigoje pasibaigus mandatui turėtų būti visiškai nutraukta. Dabartinio mandato galiojimas baigiasi kovo 31-ąją. Laivų misijos pratęsimas žlugo dėl Italijos veto. Vyriausybė Romoje jau daug mėnesių reikalauja keisti operacijos taisykles, kurios numato, kad per operaciją išgelbėti migrantai gabenami tik į Italiją. Operacija buvo ginčytina, nes kritikai teigė, jog europiečių karinis buvimas prie Libijos krantų skatino migrantus sėsti į plaukioti netinkančias žmonių kontrabandininkų valtis. Ir iš tikrųjų ES šalių kariniai laivai išgelbėjo 50 000 migrantų.
2019-03-27: Iš Italijos į Lietuvą perketi dar du prieglobsčio prašytojai. Siekiant pagelbėti Italijos Respublikai, trečiadienį į Lietuvą perkelti du užsieniečiai - Bisau Gvinėjos ir Senegalo piliečiai. Iš Italijos perkeliami užsieniečiai, viename iš pabėgėlių centrų buvo prisiglaudę nuo šių metų sausio, su kitais pabėgėliais ten patekę po labdaros organizacijos „Sea Watch“ laivo įgulos atliktos migrantų gelbėjimo operacijos prie Libijos krantų. Pasak Migracijos departamento pranešimo, į Lietuvą šie asmenys perkeliami atlikus saugumo patikras. Tolesnį teisinį statusą jiems suteiks Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migrantai iš Bisau Gvinėjos ir Senegalo apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamento duomenimis, Lietuva iki 2019 metų pradžios iš Italijos, Graikijos ir Turkijos yra perkėlusi 486 asmenis: Sirijos, Irako, Eritrėjos piliečius bei asmenis be pilietybės.
2019-03-25: Dalinamės EMT studija „Vizų režimo liberalizavimo poveikis paskirties šalims (2018)“. Tyrimo duomenimis, dėl vizų režimo liberalizavimo padidėjo trumpalaikių kelionių į paskirties šalis iš bevizio režimo šalių skaičius ir trečiųjų šalių piliečiams buvo lengviau keliauti į ES ir Norvegiją, norintiems įsidarbinimo galimybių ir prašyti leidimo gyventi šalyje. Ukrainos piliečiai gavo didžiausią leidimų gyventi skaičių 2017 m. Jų pagrindinė paskirties šalis buvo Lenkija, kurioje buvo išduoti 545 000 leidimų už atlyginamą veiklą, po to - Čekija ir Italija. Nors kelios valstybės narės patvirtino papildomas arba naujas kovos su neteisėta migracija priemones, pvz., įsteigė bendrus policijos tyrimus, tyrimas patvirtina, kad yra nedaug įrodymų apie ryšį tarp vizų režimo liberalizavimo ir neteisėtos migracijos palengvinimo arba bet kokio kontrabandos ar prekybos žmonėmis padidėjimo.
2019-03-22: Dėl emigracijos pernai Lietuva prarado mažiausiai žmonių nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Statistikos departamentas paskelbė, kad pernai Iš Lietuvos išvyko 32,2 tūkst., o atvyko – 28,9 tūkst. žmonių. Skirtumas yra mažiausias nuo 1990 metų.Ekonomistai sako, kad 2019-aisiais jau gali būti fiksuojamas teigiamas balansas Populiariausiomis lietuvių emigracijos kryptimis pernai išliko Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija ir Airija, taip pat iš šių šalių daugiausia lietuviai ir grįžta. Pernai į Jungtinę Karalystę išvyko 12,2 tūkst. gyventojų – 1,8 karto mažiau nei 2017 metais, o atvyko 7,6 tūkst. – pusė visų grįžusių gyventi Lietuvos piliečių. Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą atvyko ir 12,3 tūkst. užsieniečių, iš kurių beveik pusė – Ukrainos piliečiai. Jų migracija pernai padidėjo trečdaliu, penktadaliu išaugo ir baltarusių bei rusų migracija į Lietuvą. Daugiau nei pusė (57,4 proc.) imigravusiųjų - į savo šalį grįžę gyventi Lietuvos piliečiai. Tuo metu praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų - 1,5 karto (15,7 tūkst.) mažiau nei 2017 m. Į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių (42,6 proc. visų imigrantų), tai 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau nei 2017 m. Dauguma (85,3 proc.) imigrantų užsieniečių - vyrai. Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) praėjusiais metais imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) - Baltarusijos, 780 (6,3 proc.) - Rusijos piliečiai. Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 32,1 proc., Baltarusijos - 20 proc., Rusijos piliečių - 18,9 proc.
2019-03-20: Vasario mėnesį į Lietuvą atvyko daugiau žmonių nei emigravo iš šalies, penktadienį paskelbė Statistikos departamentas. Šiemet vasario mėnesį į Lietuvą atvyko 3225 žmonės, iš kurių 1907 – Lietuvos piliečiai, išvyko – 2924 žmonės, tarp kurių – 2466 Lietuvos piliečiai. Sausį migracijos balansas buvo neigiamas. Pernai teigiamas migracijos balansas buvo keturis mėnesius – balandį, gegužę, birželį ir gruodį.
2019-03-20: „Luminor“ ekonomistai - demografinės tendencijos gerėja. Pagerinti Lietuvos ekonomikos perspektyvą paskatino neišsipildžiusios Europos Komisijos bei kitų tarptautinių institucijų prognozės, kuriomis tikėtasi dirbančiųjų skaičių Lietuvoje pernai sumažėsiant 6 tūkst. – vietoj to dirbančiųjų gretos padidėjo 24 tūkst. Tai lėmė gausesnė imigracija iš trečiųjų šalių, sumažėjo nedarbo lygis ir padidėjo įsitraukimas į darbo rinką. Analitikai mano, kad šiais metais nedarbo lygis sieks 5,8 proc., o kitais metais – 5,6 proc. Prognozuojama, kad 2019 m. Lietuvoje bus teigiamas migracijos balansas pirmą kartą nuo 1990 metų. Jo manymu, jei infliacija nedidės, užimtųjų skaičius augs, migracijos balansas pagerės, tuomet Lietuvos ekonomikos augimo potencialas gali būti geresnis nei manyta.
2019-03-05: „Eurobarometras“ paskelbė parametrą, pagal kurį Lietuvos gyventojai lenkia visas kitas ES šalis. Standartinės „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, pasitikėjimas Europos Sąjunga tarp europiečių išlieka stabilus ir siekia 42 proc. Labiausiai ES - 65 proc. - pasitikima Lietuvoje. Net septyniolikoje valstybių narių ES pasitiki dauguma respondentų. Paklausti apie svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria visa ES, tiek Lietuvos, tiek ES piliečiai pirmiausia minėjo dvi: imigraciją (42 proc. lietuvių ir 40 proc. europiečių) bei terorizmą (35 proc. lietuvių ir 20 proc. europiečių). Lietuvoje į Europos Sąjungos ateitį optimistiškai žiūri 71 proc. apklaustųjų, ES - 58 proc. Optimistiškai ES ateitis vertinama visose ES valstybėse narėse, išskyrus Graikiją (59 proc. „pesimistų“ ir 37 proc. „optimistų“) ir Prancūziją (51 proc. „pesimistų“ ir 46 proc. „optimistų“).
2019-03-05: The 2019 edition of the Migration Media Award is now open for applications until 31st March 2019. The Migration Media Award (www.migration-media-award.eu) funded by the European Union, rewarded over 35 stories in 2017 and 41 in 2018 showcasing journalistic excellence on migration in the Euro-Mediterranean region. The 2019 edition will reward constructive journalism, reflected through human interest and analytical stories, resulting from time-intensive, un-sensationalistic, in-depth reporting and contributing to balance the narrative on migration, making it more evidence based, nuanced and less polarising. Journalists or media houses based in either EU countries or Neighbourhood South Countries are eligible to apply via the online application form by submitting an already published journalistic story between 15 May 2018 and 31st March 2019 along with a proposal for a second production. Both productions, actual and intended, need to address one or more of the following themes in the Euro-Mediterranean region:
- - Diaspora
- - Labour migration
- - Vulnerable groups
- - Legal and irregular migration
2019-03-04: EASO paskelbė gaires geriausių vaiko interesų užtikrinimui prieglobsčio procedūrų metu. Europos prieglobsčio paramos biuras (org. European Asylum Support Office) išleido naują praktinių gairių gidą, skirtą užtikrinti geriausius vaiko interesus prieglobsčio procedūrų metu.
2019-03-01: Artėjant „Brexit“, migracija į Jungtinę Karalystę buvo mažiausia per 10 metų. Grynoji migracija iš Europos Sąjungos (ES) į Didžiąją Britaniją per metus iki 2018-ųjų rugsėjo sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2009 metų ir šis skirtumas sudarė 57 tūkst., parodė oficialūs ketvirtadienį paskelbti duomenys, kuriuos cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Palyginimui, grynoji migracija iš Bendrijai nepriklausančių šalių ūgtelėjo iki 261 tūkst. Tai - aukščiausias lygis nuo 2004 metų. Iš viso per metus iki 2018-ųjų rugsėjo į Didžiąją Britaniją atvyko 283 tūkst. daugiau žmonių negu išvyko, rodo Nacionalinio statistikos biuro duomenys. Šis rodiklis buvo didžiausias grynosios migracijos skaičius per beveik metus.
2019-02-20: European Migration Network (EMN) published a new study on labour market integration. The European Migration Network (EMN) published today on World day of social justice, a study on the labour market integration of non-EU nationals into the labour markets of 25 European Union (EU) Member States. Persisting unemployment gap: The effective integration of migrants into the labour markets of EU countries is a key challenge. While unemployment rates have been decreasing steadily since 2014, the gap between unemployment rates of third-country nationals and that of native and EU-born remains. The study, “Labour Market Integration of Third-Country Nationals in EU Member States”, focuses on first generation migrants legally staying in EU countries, who have the right to work. "We found that the three most common obstacles to labour market integration of migrants in most EU countries relate to the accreditation of job qualifications and assessment of skills, discriminatory behaviours in recruitment processes, and insufficient language skills,” said Ave Lauren, National Coordinator of EMN Estonia. “However, the migration influx in 2014-16 set labour market integration high on the political agenda and triggered policy changes. Most EU countries continue working to address these and other integration challenges", added Ave Lauren. Tackling the unemployment gap: Key learning points of the study include: 1. integration programmes are more successful with long-term structural national funding; 2.setting clear targets for the impact of integration measures rather than the effectiveness of implementation helps identify good practices and evaluate initiatives; 3. the private sector is a valuable complement to public sector integration measures; while the public-sector focuses on providing skills to find employment (such as how to search for a job), the private sector focuses on measures integrating migrant workers to workplaces, such as training and enhancing intercultural relations. Background: The study is the result of a collaboration of migration and asylum experts representing EMN contact points across the EU. The European Migration Network (EMN) is a Europe-wide network consisting of National Contact Points (NCPs) in the Member States and Norway, providing information on migration and asylum. The EMN was officially set up in 2008 by the European Commission on behalf of the European Council in order to satisfy the need of a regular exchange of reliable information on migration and asylum related issues on a European level. More information: EMN study “Labour Market Integration of Third-Country Nationals in EU Member States”; One pager of the study; Executive summary ; Full text . Country reports: labour market Integration studies in your country; World day of social justice (United Nations).
2019-02-20: EU asylum applications down to below migration crisis levels – EASO. According to findings in their latest report entitled; ‘EU+ asylum trends 2018 survey’, there has been a considerable drop in the recognition rate of applications over the last three years. EASO states that EU+ countries had registered 634,700 applications in 2018. This represented a 10% drop on 2017 and a third year decline following the major demand for international protection applications in 2015.
2019-02-20: Nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigalioja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos (dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi). Nuo 2019 m. kovo 1 d. grąžinama pareiga komandiruojamiems užsieniečiams įsigyti leidimus dirbti Lietuvoje. Reikiamų pateikti dokumentų sąrašus galima rasti čia. Užsieniečiams, atvykstantiems dirbti į Lietuvos Respubliką ne aukštos kvalifikacijos darbus, nebereikės pateikti dokumentų, patvirtinančių jų turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus. Aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiai (kurie kreipiasi dėl ES mėlynosios kortelės) ir toliau turės Migracijos departamentui pateikti jų kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Taip pat užsieniečiai darbuotojai, pakeitę darbo funkciją pas tą patį darbdavį arba pakeitę darbdavį, neturės įsigyti naujo leidimo laikinai gyventi. Darbo sutarties, sudarytos su užsieniečiu, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, registruoti Užimtumo tarnybos teritoriniame padalinyje nebereikės.
2019-02-14: TMO Vilniaus biuras ieško Projektų asistentės (-o) !
2019-02-11: Migracijos departamentas pranešė, kad Lietuva preliminariai atrinko keturis pabėgėlius, kurie gali būti perkelti į mūsų šalį. Kitą savaitę Lietuvos atstovai planuoja vykti į Mesinos užsieniečių priėmimo centrą Sicilijoje, kur atliks šių migrantų saugumo patikrą. Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas yra sakęs, kad Lietuva priims iki penkių pabėgėlių iš labdaros organizacijos „Sea Watch“ laivo. Pasak E.Misiūno, į Lietuvą bus priimti migrantai, kuriems dar Italijoje bus suteikta tarptautinė apsauga, jie taip pat bus patikrinti dėl saugumo. 47-is laive prie Europos krantų įstrigusius migrantus iš Artimųjų Rytų be Italijos iš viso sutiko pasidalinti septynios šalys.
2019-02-08: URM kartu su IOM suteikė paramą Rytų Ukrainoje nuo karinio konflikto kenčiantiems ir šaltyje gyvenantiems ukrainiečiams. Humanitarinė pagalba suteikta daugiau nei 500 šeimų, susiduriančių su pavojumi sveikatai ir gyvybei. Labiausiai nukenčia trečdalį gyventojų sudarantys vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji. Dėl infrastruktūros stokos ukrainiečiai taip pat išgyvena judėjimo apribojimus, nuolatinių susišaudymų ir minų grėsmę, dideles kietojo kuro kainas ir finansinį pažeidžiamumą. Neseniai humanitarinės pagalbos agentūros paragino reaguoti į sunkią 3,5 mln. gyventojų humanitarinę padėtį Rytų Ukrainoje ir skirti 162 milijonus JAV dolerių.
2019-02-07: Vengrija blokavo bendrą ES poziciją dėl kovos su nelegalia migracija. Naujas ginčas Europos Sąjungoje dėl migracijos stabdo planuojamą glaudesnį Briuselio bendradarbiavimą su Šiaurės Afrikos ir arabų šalimis. Prieš kitą savaitę vyksiantį ES ir Arabų Lygos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Vengrija blokavo bendrą ES poziciją ir nepritarė formuluotėms dėl galimo bendradarbiavimo migracijos klausimais. Toks žingsnis susilaukė gausios kritikos iš likusių ES valstybių, kurios iš glaudesnio politinio ir ekonominio bendradarbiavimo tikisi pažangos kovojant su nelegalia migracija per Viduržemio jūrą.